Remigijus RAINYS
Varėnos rajono apylinkės teismas nutarė 2 mėnesiams suimti nuolatinės gyvenamosios vietos neturintį Grigorijų Martynenką (49 m.), kuris įtariamas Marcinkonių miestelyje itin žiauriai nužudęs varėniškį Arūną Sasnauską (33 m.).
Prie pat garsiojo Čepkelių raisto įsikūrusiuose Marcinkonyse lankytojų kasmet padaugėja vasarą ir rudenį, kai aplinkiniuose miškuose netrūksta nei uogų, nei grybų. Tačiau sniego pašykštėjusi šiemetinė žiema pailgino "uogautojų tvarkaraščius", tad atkakliausi uždarbiautojai spanguoles rinko kone visą žiemą. Vietiniai gyventojai tikina, kad per pusdienį raiste galima pririnkti tiek uogų, kad pardavęs gautum 40 - 50 litų. O tai jau nemaži pinigai - galima ne tik nusipirkti kelis alkoholio butelaičius, bet ir pasirūpinti nebloga užkanda.
Tad dar tik pavasarėjant uogauti į raistą tebevaikšto ne tik marcinkoniškiai, tačiau ir iš kitų Lietuvos vietų atplūstanti įvairaus plauko publika. Atvykėliai už butelį degtinės nesunkiai randa nakvynę pas miestelio gyventojus ir drauge su jais kas rytą klampoja tuos 7 ar kiek daugiau kilometrų iki uogavimo vietos, o vakarus ir naktis leidžia prie butelio.
Sugyventinę parsivedė iš miško
Vilniškis Grigorijus Martynenka Marcinkonyse viešėjo jau bene penktą sezoną. Jokio pastovaus užsiėmimo neturintis vyriškis glaudėsi pas vietinių gyventojų Dugniniu vadinamą Algį Valentukevičių. Algis tikina, jog ir pats gerai nežino, kodėl jam prilipo tokia pravardė. Jo tikrosios pavardės tolėliau gyvenantys marcinkoniškiai greičiausiai nebeatsimena, o kur gyvena Dugninis - parodys kiekvienas. Vyriškis juokauja, kad jo tėvas kažkada garsėjo kaip neblogas kubilius, tačiau jis pats nei su statinėmis, nei juo labiau su jų dugnais neturi nieko bendro.
Taigi prieš keletą metų Dugninis begrybaudamas susipažino su G. Martynenka ir priėmė jį gyventi į savo namus. Tas ne sezono metu ilgesniam ar trumpesniam laikui išvažiuodavo į Vilnių, tačiau vasarą vėl sugrįždavo.
Bene prieš 3 metus Grigorijus į Dugninio sodybą parsivedė gerokai už save jaunesnę Daivą Kleponytę, su kuria susipažino miške. Ši dabar jau per trisdešimtmetį perkopusi druskininkietė buvo suspėjusi pagyventi net su keliais aplinkinių seniūnijų vyrais, o kažkurio iš jų "padovanotą" sūnelį augino Druskininkuose gyvenanti jos motina. Puiki uogautoja ir grybautoja Daiva netrukus su G. Martynenka tapo sugyventiniais, laiką kartu leisdavo ne tik miške, bet ir prie svaigalų butelio. Kai Grigorijus išvažiuodavo į Vilnių, Daiva kartais vykdavo kartu su juo, tačiau dažniau likdavo jo laukti Dugninio namelyje ir tik retkarčiais pasikalbėdavo telefonu.
Pastarąjį kartą G. Martynenkasostinėje užtruko - dar prieš Naujuosius metus išvažiavęs, Marcinkonyse nesirodė iki pat kovo pradžios. Daiva ilgai nenuobodžiavo ir prieš porą mėnesių susidėjo su savo bendraamžiu varėniškiu Arūnu Sasnausku. Šis bedarbis į Marcinkonis taip pat buvo atvykęs žieminių spanguolių, o čia dar netikėtai pasitaikė šoną šildanti moteriškaitė. A. Sasnauskas buvo apsistojęs pas gerokai aptriušusioje Miškininkų gatvės sodyboje gyvenantį Joną Lukoševičių, kurį vėlgi vietiniu papratimu visi kažkodėl vadina ne pavarde, o Kavoliumi. Tas neprieštaravo, jog jo nuomininkas parsivestų moterį, net užleido didžiajame kambaryje stovinčią pačią plačiausią sofą.
Galvas apsuko alus
Kovo pradžioje į Marcinkonis sugrįžęs G. Martynenka pradžioje savo sugyventinės lyg ir nepasigedo. Trinktelėjo ant stalo atsivežtą valdiškos degtinės butelį ir pakvietė Dugninį paragauti vilnietiškų vaišių. Begurkšnojant vyriškis nei karto neužsiminė apie Daivą, todėl Dugniniui pasirodė, jog svečias viską žino apie savo moters neištikimybę ir yra su tuo susitaikęs. Juk kartais D. Kleponytė skambindavo G. Martynenkai, tad galėjo pasipasakoti apie susirastą naują draugą.
Kai sugėrovai pradėjo tuštinti antrą degtinės butelį, į svečius užsuko ir Kavolius. Kaimynas buvo pakviestas prie stalo, o kiek vėliau ir pats pasisiūlė atnešti "pūslę" - dvilitrinį butelį 8 laipsnių stiprumo alaus. Šis putojantis gėrimėlis taip apsuko marcinkoniškių galvas, kad jie nepastebėjo, kada iš užstalės dingo G. Martynenka...
O Grigorijus, pasiėmęs savo medžioklinį peilį, nusvirduliavo į Miškininkų gatvę. Savo buvusią sugyventinę ir Arūną vyriškis surado gulinčius bendrame patale. Įsiutęs pavyduolis ėmė įnirtingai badyti savo varžovą peiliu. Iš lovos taip ir nesuspėjusiam pakilti A. Sakalauskui G. Martynenka subadė krūtinę, kaklą, kitas kūno vietas, o vėliau supjaustė jo lytinius organus. Savo buvusios sugyventinės nelietė. Paskui, nušlitiniavęs pas kaimynus, Grigorijus pats paprašė iškviesti policiją.
Kai iš Varėnos atskubėjusi operatyvinė grupė apžiūrinėjo įvykio vietą ir apklausė sulaikant nesipriešinusį G. Martynenką, sodyboje pasirodė iš Dugninio sugrįžęs Kavolius -labai nustebo, kad kiemas pilnas policijos ir jo neįleidžia į nuosavus namus. Vyriškis girdėjo, kaip troboje antrankiais surakintas G. Martynenka neva ramino raudančią Daivą: "Juk skundeisi, kad naujasis sugyventinis tave skriaudžia, sakei - atvažiuok, sutvarkyk, tai aš ir sutvarkiau.
Tad žieminių spanguolių rinkėjų būrys neteko net trijų savo narių. Nužudytasis varėniškis palaidotas kapinėse. G. Martynenka, kuriam pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo, išgabentas į tardymo izoliatorių, o Daivą išsivežė į savo namus Druskininkuose motina. Varėnos rajone tai pirmoji šiemet užregistruota žmogžudystė.
