Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Tai, kas prieš porą dienų nutiko Jonavos rajone, Gaižiūnų kariniame poligone, priminė siaubo filmą. Pašaliniams vaikščioti draudžiamoje vietoje buvo aptikti du žiauriai nukentėję Ruklos miestelio gyventojai - tėvas ir sūnus. Žuvusio tėvo kūno gabalai mėtėsi keliolikos metrų spinduliu, o stipriai kraujuojantis vaikas čia pat dejavo dėl patirtų daugybinių skeveldrinių sužalojimų. Jei ne atsitiktinai po sprogimo tepraėjus keliolikai minučių pro šalį važiavę kariškiai, netrukus būtų užgesusi ir šio mažamečio gyvybė...
Kaip spėjama, Nikolajus Svečkarevas (rugpjūčio 10 dieną jam būtų sukakę 39 metai) kartu su septynmečiu sūneliu Valentinu poligono teritorijoje rinko metalo laužą. Pastebėjęs ant žemės gulintį apvalų daiktą (tai galėjo būti nesprogęs artilerijos sviedinys), vyriškis, manoma, jį paėmė į rankas, tačiau bandant nuo sprogmens nuvalyti nešvarumus jis, matyt, iškrito ant kieto grindinio (lėktuvų pakilimo tako) ir driokstelėjo galingas sprogimas.
Šoko ištiktas žuvusio vyriškio sūnus Valentinas Svečkarevas buvo skubiai išgabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas. Mažajam nukentėjėliui teko amputuoti vienos kojytės pėdą bei kitos pėdos kelis pirštukus. Taip pat jam konstatuoti blauzdikaulio lūžiai. Visa laimė, kad sprogmuo nepalietė vaiko vidaus organų...
Kentė didelį skurdą
Kaip sužinojome iš Ruklos seniūnijos darbuotojų, Liudmilos ir Nikolajaus Svečkarevų daugiavaikė šeima (joje auga keturi vaikai - jauniausiasis Valentinas, devynmetė Alina, trylikametis Romanas bei šešiolikmetis Edgaras), Ruklos bendrabutyje gyvenanti jau apie dešimt metų, vertėsi itin skurdžiai, tačiau tėvai nebuvo iš tų, kurie, paveikti nuolatinių nepriteklių, palūžta - pradeda girtauti, pamiršta vaikus. Darbo neturinti Liudmila rūpinosi buitimi, o Nikolajus kasdien išeidavo į Ruklos apylinkes rinkti gelžgalių, kad juos pardavęs gausiai šeimynai galėtų nupirkti maisto produktų.
Svečkarevai į Ruklą atsikėlė iš Kauno, kai vienas paskui kitą mirė Liudmilos tėvai ir nori nenori teko atsisveikinti su neprivatizuotu butu. Sunkiai besiverčiančiai šeimai turėtų priklausyti valstybės parama, tačiau Svečkarevai niekada negavo nė lito (nuo pernai motinai kas mėnesį buvo išmokama tik 200 litų vadinamųjų " vaikų pinigų"). Pasirodo, Nikolajus iki šiol nebuvo pasikeitęs sovietinio paso, tad šeima prarado teisę į socialinę paramą. Ruklos seniūnijos darbuotojos ne kartą ragino Nikolajų Svečkarevą susitvarkyti asmens dokumentus, tačiau vyriškis atsakydavo neturįs pinigų (mat kad pasikeistų pasą, jam reikėjo pasiekti tolimąjį Šiaurės Kaukazą, tėviškę, o maždaug 6 000 kilometrų kelionė pirmyn ir atgal būtų labai brangiai kainavusi).
Tad Nikolajus vertėsi kaip išmanydamas: kurį laiką, kol negedo jo lengvasis automobilis, neoficialiai dirbo taksistu. Na, o kai mašina galutinai subyrėjo, pradėjo rinkti metalo laužą. Pasak vaikų, tėtis kasdien pėsčiomis sukardavo po keliasdešimt kilometrų, pririnkdavo po kelis ar keliolika kilogramų metalo, už kurio kilogramą Ruklos supirkimo punkte gaudavo po 2 litus ir 40 centų. Nikolajų ypač traukė karinis poligonas, mat jame buvo galima rasti kulkų gilzių... Karininku kadaise dirbęs N. Svečkarevas puikiai žinojo, kad karinis poligonas - labai pavojinga vieta, tačiau nemanė, kad nelaimė gali atsitikti būtent jam...
Kaip "Akistatos" žurnalistei papasakojo trylikametis Nikolajaus sūnus Romanas, tą priešpietę tėtis į poligoną ruošėsi eiti su vyresniuoju sūnumi, šešiolikmečiu Edgaru, tačiau šis prisiminė turįs kažkokių reikalų ir atsisakė tėčiui palaikyti kompaniją. Dėl to mažasis Valentinas tik apsidžiaugė! Vos tik vaikas pareiškė norįs eiti kartu, tėtis mielai sutiko.
Vyro su sūneliu nesulaukusi iki septynioliktos valandos vakaro, Liudmila Svečkareva pradėjo nerimauti. Pati netikėdama savo žodžiais, sūnui Romanui prasitarė, kas būtų, jei tėtis kur nors pražūtų... O maždaug po pusvalandžio į duris pasibeldė Ruklos nuovados pareigūnas ir pranešė, jog greičiausiai Liudmilos vyras poligone rastas sprogmens suplėšytas į gabalus. Kai Liudmila išgirdo, jog šalia žuvusiojo gulėjo ir mažas vaikas, išsisklaidė visos abejonės...
Nikolajus Svečkarevas į Jonavos kapines buvo atvežtas tiesiai iš morgo... Tolimajame Kaukaze gyvenantys artimieji iki šiol nežino, kad Nikolajaus jau nebėra. Kraupios naujienos vyro giminei Liudmila sakė nepranešusi vien dėl to, kad nenorėjusi dar labiau pakenkti šiuo metu sunkiai sergančiai Nikolajaus motinai (ji neseniai patyrė infarktą, be to, palaidojo vyrą, Nikolajaus tėvą; tėvo šermenyse Nikolajus irgi nebuvo, nes, kaip jau žinoma, neturėjo pinigų tolimai kelionei).
- Vaje vaje, kodėl kariškiai negalėjo pasirūpinti poligono teritorijos apsauga, neleisti, kad ten vaikščiotų pašaliniai, - stebėjosi Liudmila Svečkareva, drauge pripažindama, jog vyras ir pats turėjo suvokti, kokioje pavojingoje vietoje kasdien ieškodavo metalo laužo.
Beje, įvažiavimus į poligoną kariškiai nuolat saugo, o kitose vietose tik sustatyti draudžiantys įeiti į poligono teritoriją ženklai. Kaip bebūtų gaila, vietos gyventojai į šiuos ženklus paprastai nekreipia jokio dėmesio. Antai prieš porą metų tame pačiame kariniame poligone buvo nušauta Ruklos gyventoja Ala V. (34 m.), kuri grybavo poligone vykstant šaudymo pratyboms. Moterį, kaip buvo nustatyta, pakirto atsitiktinė, judėjimo trajektoriją pakeitusi kulka. Na o prieš dešimt metų per šiame poligone įvykusį sprogimą vienas paauglys žuvo, o kitas buvo sužalotas. Visų šių nelaimių didžiausias kaltininkas, anot vietos gyventojų, yra skurdas - žmonės neturi iš ko gyventi, todėl norėdami užsidirbti bent kelis litus, rizikuoja savo gyvybe.
Kiek galės, tiek padės
Ruklos seniūnijos darbuotojos patikino, jog skurdžiai gyvenančiai, tačiau tvarkingai, iš paskutiniųjų į gyvenimą besikabinančiai šeimai seniūnija padės kiek galės. Tikimasi, jog šeimos nelaimei neliks abejingi ir Ruklos miestelio gyventojai, ir mokyklos, kurioje mokosi trys vyresnieji Svečkarevų vaikai, moksleiviai bei pedagogai. Pagrindinio šeimos maitintojo netekusi Liudmila Svečkareva laukia bet kokios pagalbos. Ją reikėtų siųsti adresu: Ruklio g. 13 - 415, Rukla, Jonavos rajonas.
