Policija nebespėja tirti turtinių nusikaltimų - daugėja plėšimų ir vagysčių gatvėse, parduotuvėse, iš privačių namų. Pareigūnai pabrėžia, kad taip pasipelnyti vis dažniau ryžtasi pragyvenimo šaltinio netekę arba nuo kvaišalų priklausomi asmenys.
Kad nusikaltimų daugės, prognozuota jau prieš kelis mėnesius. Policijos departamento parengtoje pažymoje tada teigta, jog bus daugiau daroma sunkių nusikaltimų: žmonių grobimų dėl negrąžintų skolų, kontrabandos atvejų, užsakomųjų nužudymų. Tačiau itin nerimauta dėl smulkių plėšimų ir vagysčių lavinos. Padėtis, kuri šiuo metu klostosi, rodo, kad nerimas pagrįstas.
Pernai Lietuvoje apie 4,5 proc. gyventojų buvo registruoti kaip bedarbiai. Šis rodiklis laikėsi beveik visus metus. Darbo netekusių žmonių ėmė gausėti nuo spalio ir 2008-ųjų pabaigoje pasiekė 5,7 procento. Šių metų pradžioje registruota 7 proc. bedarbių.
Anot pareigūnų, nuo sausio 1-osios praėjo pernelyg mažai laiko, kad būtų galima spręsti apie nedarbo įtaką nusikaltimams. Daugelis bedarbių dar turi santaupų arba dirbančius artimuosius. Tačiau tendencija jau akivaizdi. Sausį įvykdyti 6748 nusikaltimai - 163 daugiau nei tą patį mėnesį pernai. Šoktelėjo vagysčių, ypač iš privačių namų ir prekybos centrų, skaičius. Padaugėjo plėšimų ir sukčiavimo atvejų. Pastarųjų pernai sausį užfiksuota 232, šiemet - net 336.
Pareigūnams sunkiausia tirti plėšimus, įvykdytas gatvėse, kiemuose, laiptinėse. Tokių nusikaltimų pėdsakų paprastai nelieka, aukos dažnai neįsimena plėšikų veidų, net negali nurodyti, kokio kūno sudėjimo jų būta. Nukentėjusysis, po patirto šoko atsidūręs policijoje, išgyvena ir antrą sukrėtimą.
Neretai į vagystę nukentėjusysis numoja ranka. Tad tikras smulkių nusikaltimų skaičius lieka nežinomas. Taip elgiamasi ne todėl, kad nepasitikima policija. Žmonės kartais bijo į ją kreiptis.
Pareigūnai plėšimus viešose vietose skirsto į dvi kategorijas. Viena jų - kai užpuolikai pasirenka auką ir ją seka. Tai gali būti pinigus iš bankomato ėmęs ar neatsargiai kur nors parduotuvėje savo piniginės turinį demonstravęs asmuo. Kartais plėšikų aukomis tampa gerai apsirengę ar brangia rankine nešini žmonės. Sekant tokį asmenį sulaukiama, kol jis pasieks nuošalią ar menkai apšviestą vietą. Paprastai taip veikia du, daugiausia trys nusikaltėliai.
Kiti plėšikai nesirenka nei aukos, nei vietos. Dažniausiai tai būna vieno žmogaus chaotiški užpuolimai.
Vilniaus rajono policijos komisariato viršininkas Mečislavas Poplavskis plėšikų žiaurumą aiškina tuo, kad bent šio komisariato teritorijoje daugumą panašių nusikaltimų padaro narkomanai. "Kai reikia dozės, jie apie nieką negalvoja", - pabrėžė M.Poplavskis. Neseniai Prūdiškių kaime buvo užpulta kavinėje dirbusi moteris. Jaunas narkomanas čiupo kasos aparatą ir bandė sprukti. "Mūsų komisariato teritorijoje, galiu drąsiai sakyti, - apie 70 proc. tokių nusikaltėlių", - teigė komisariato viršininkas.
Lietuvos kriminalinės policijos biuro 3-iosios valdybos viršininko Edvardo Šilerio vertinimas atsargesnis. Pasak jo, kaip nusikaltėliai fiksuojami tie narkomanai, kurie sulaikymo metu buvo apsvaigę nuo kvaišalų. "Jungtinių Tautų duomenimis, priklausomybę nuo alkoholio turi daugiau asmenų negu nuo narkotikų. Tačiau sutinku, kad daug nusikaltėlių gali vogti skatinami narkotinio alkio", - pridūrė E.Šileris.
Tokių asmenų nusikaltimai dažniausiai vertinami kaip nesunkūs, tad teisme jie atsiperka tik laisvės apribojimu ir toliau verčiasi savo "amatu". Neseniai Vilniaus rajone sulaikytas vos 24 metų narkomanas. Jo biografiją "puošia" jau 7 teistumai. Vaikinas įtariamas per pastaruosius 2 metus apiplėšęs daugiau kaip 100 privačių namų. Kai vogė pastarąjį kartą, šeimininkai ramiai sau miegojo. Išvengti nuostolių dažnai nepadeda net privačiuose namuose laikomi šunys.
Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Povilas Radzevičius tikina, kad nusikaltėliams narkomanams teismai turėtų būti griežtesni. Gydymą nuo priklausomybės teismas gali skirti tik pačiam teisiamajam sutikus. Už pirmą nusikaltimą įkalinimo bausme nenuteistas ir vėl prasižengęs nusikaltėlis turėtų keliauti už grotų. Tačiau tokie pažeidėjai, ypač nepilnamečiai, dažniausiai lieka laisvėje.
Pareigūnų tikinimu, daugeliu atvejų žmonės patys galėtų apsisaugoti. Jiems rekomenduojama vengti nuošalių ir neapšviestų vietų. "Geriau pasirinkti ilgesnį, bet saugesnį kelią", - patarė R.Požėla. Sutemus nederėtų imti iš bankomato didelių pinigų sumų, blogiausiu atveju - pasirūpinti palyda. Nėra ko demonstruoti ir savo mobiliojo telefono. Statistika rodo, kad net 63 proc. gatvėse įvykdytų užpuolimų tikslas buvo pagrobti telefoną.
Policijos komisariatai paprastai žino savo teritorijose potencialiai pavojingas vietas. Stengiamasi ten nukreipti patrulius, tokias vietas patariama tikrinti ir apylinkių inspektoriams.
