Onkologija kaip mokslas atsirado palyginti neseniai - prieš 40-50 metų Padėti pacientams įveikti onkologinius skausmus imta dar vėliau - vos prieš 30 metų.
Ar visada onkologinė liga lydima skausmo? Ne. Skausmai vargina maždaug 60-70 procentų sergančiųjų III-IV stadijos vėžiu.
Pirmosiose ir net kritinėse ligos stadijose skausmas gali ir nepasireikšti, bet taip būna labai retai. Tai priklauso nuo auglio lokalizacijos. Kartais žmogus nejaučia jokių simptomų net sirgdamas ketvirtosios stadijos vėžiu. Krūties vėžys taip pat ne visada skausmingas. Skaudėti pradeda tik tuomet, kai prasideda metastazės.
Gydant vėžiu sergančiuosius kartu skiriama ir nuskausminamoji terapija, ir specifinis gydymas. Skausmas - tai organizmo signalas apie ligą. Taigi kai kreipiamės į gydytoją dėl skausmo, būtina nustatyti diagnozę, išsiaiškinti priežastį, nes vien skausmo gydymas - neefektyvus. Skausmo priežastis gali būti ir pats auglys, ir jo gydymo rezultatas (hormonų, spindulinė ar cheminė terapijos).
Skausmai būna aštrūs ir lėtiniai. Pooperaciniai skausmai - aštrūs. Juos galima greitai numalšinti, analgetikai juos įveikia tuoj pat. Lėtiniai skausmai išsivysto per 3-4 mėnesius.
Anksčiau buvo laikoma, kad skausmas - apsauginė, žmogų įspėjanti organizmo reakcija. Tačiau lėtinis skausmas virsta lėtine liga. Organizmas turi apsauginių galių. Visų pirma tai endokrininė sistema, antinksčiai, opiodiniai receptoriai, kurie pirmieji sureaguoja į skausmą ir išskiria nuskausminamųjų hormonų. Jei skausmai kamuoja ilgai, organizmo apsauginės galios išsenka, tad prireikia analgetikų. Opiodai jautrūs organiniams preparatams. Pavyzdžiui, tramalis apsaugo opiodinius receptorius - padeda išsaugoti rezervus.
Jei skausmo nebėra, nebūtinai reiškia, kad pacientas pasveiko. Tyrimai tęsiami, nustačius diagnozę pradedamas gydymo kursas. Jei skausmas atsinaujina, kartu taikoma pakartotinė terapija nuo skausmo. Nebūtinai skauda pakenktą auglio organą. Skausmo gydymas susijęs su pačia liga. Kartais auglį pašalinus ar po cheminės terapijos skausmas praeina arba tampa pakenčiamas.
Skaudėti nesiliauja tik tada, jei vėžys perauga į kitus organus. Skausmingiausias pirminis kaulų čiulpų, kasos vėžys, metastazės į kaulus. Po gydymo skausmas gali nepraeiti visiškai. Tada taikomas kompleksinis gydymas ir ligonio kančias pavyksta sumažinti. Jei liga labai apleista ir niekas nepadeda, belieka analgetikai. Skausmai gali stiprėti, atsirasti naujų, todėl tenka skirti vis stipresnių preparatų, galop - narkotinių priemonių. Bet taip pat palaipsniui.
Gydymas paprastai pradedamas nuo nesteroidinių priešuždegiminių analgetikų. Jų labai daug, tačiau svarbiausia - parinkti tinkamą preparatą ir reikiamą dozę. Neretai skiriama vaistus gerti po tabletę triskart per dieną. Tačiau pakanka atsiversti bet kokį farmacinį žinyną ir pažiūrėti kokia vaisto veikimo trukmė. Jei tabletė skausmą numalšina 5-6 valandoms, jas reikia vartoti kas 4-5 valandas, nelaukiant naujo skausmo priepuolio. Skausmo negalima kęsti. Išgėrėte tabletę ir būtinai pasižiūrėkite į laikrodį, kada turėsite gerti kitą.
Aštrų pooperacinį skausmą geriausia malšinti injekcijomis. Lėtinį - ir tabletėmis, ir injekcijomis, ir invaziniais metodais (tai vadinamoji regioninė anestezija, kuri taikoma, kai nebepadeda nei tabletės, nei injekcijos). Jau yra tokių stiprių analgetikų, kurie skausmą numalšina 60-80 procentų. Tai labai daug.
Dabar neretai pakanka išgerti nuskausminamųjų kas 12 valandų. Greitai tikriausiai pakaks ir vienos tabletės per parą.
Be tablečių ir injekcijų, yra visiškai naujas universalus preparatas - specialus pleistras, prisodrintas stipriu nuskausminamuoju preparatu. Pacientas, paskyrus gydytojui, tokį pleistrą turi pasikeisti kas 72 valandas. Šiame pleistre esantys analgetikai lengvina bet kokius skausmus. Svarbiausia - klijuoti ant nepažeistos odos. Jei oda pažeista, preparatas neduos nuskausminamojo efekto. Nuskausminamuosius pleistrus labai paprasta naudoti, jie veikia tris paras, neturi jokių šalutinių efektų.
Yra ir tokia metodika, kai norint palengvinti ligonio kančias jam į nugaros smegenis įtaisomas kateteris. Ji taikoma, kai niekas kitas nebepadeda. Per kateterį ligonio artimieji sušvirkščia nuskausminamųjų preparatų. Šis metodas pats universaliausias gydant paskutiniosiomis (kritinėmis) stadijomis sergančių ligonių skausmus. Preparatas, sušvirkštas per kateterį į nugaros smegenis, veikia 12 valandų, o į veną - vos 4 valandas. Jei žmogui įtaisytas toks kateteris, jis turi būti nuolat stebimas artimųjų ir gydytojo.
Jei onkologinis ligonis nevartos nuskausminamųjų, žinoma, tuoj pat nemirs. Bet jam prasidės rimti centrinės nervų sistemos sutrikimai, apims gili depresija, o tai labai apsunkins ir taip nelengvą būklę. Tad skausmo gydymas pradedamas nuo tiesioginio kontakto su ligoniu paieškų. Juk skausmas - pakankamai subjektyvus faktorius. Kiekvienas žmogus savo skausmus nupasakoja skirtingai. Būtina išklausyti ligonį, patikėti jo kančiomis ir padaryti taip, kad jis patikėtų jumis. Kad žmogus žinotų, jog reikia ne tik nuskausminamųjų, bet ir psichologinės pagalbos (psichiatro, neurologo).
Būna, kad žmonės išsigalvoja sergą vėžiu, nupasakoja tikslius jo simptomus, skausmus. Su tokiais taip pat reikia elgtis labai atidžiai ir padėti: ištirti, įrodyti, kad tikrai neserga šia liga, skirti antidepresantų.
Kai tik pajuntate kokį nors diskomfortą, pradeda pykinti, tai atsiranda, tai praeina skausmai, būtina apsilankyti pas gydytoją, o ne patiems kankintis, klausinėti pažįstamų patarimo, vartoti vaistus, laikytis dietų.
Jei skausmo nenuslopina jokie analgetikai, tai nebūtinai vėžys, bet būtina skubėti į polikliniką, kur viską išsiaiškins ir laiku paskirs terapiją.
Vakaruose žmogui, sergančiam nepagydomomis vėžio formomis, garantuojamas palaikymas, priežiūra ligoninėse. Pas mus tokie ligoniai paprastai užsisklendžia, juos palieka draugai, pažįstami, o neretai ir giminės. Daugelis patys nenori, kad kas lankytų, kad nematytų jų tokios būklės.
Statistika
Iš 6 milijonų sergančiųjų vėžiu 3,5 milijono kasdien visame pasaulyje kenčia nuo skausmo.
Laikoma, kad kas ketvirtas onkologinis ligonis miršta be tinkamos pagalbos.
