Jei sloga nepraeina ilgiau kaip dešimt dienų po peršalimo, užsitęsia kosulys, kartais šiek tiek pakyla kūno temperatūra, jaučiatės sudirgę ir pavargę, galimas dalykas, jog susirgote sinusitu - prienosinių ančių gleivinės uždegimu. Tai gana dažnai pasitaikanti viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos komplikacija.
Vaikai peršalimo ligomis per metus vidutiniškai serga 6-8, suaugusieji - 2-3 kartus. Šių ligų vienas iš pagrindinių simptomų yra sloga, trunkanti 1-2 savaites. Vadinasi, vaikas per metus sloguoja apie 4, suaugęs asmuo - apie pusantro mėnesio.
Vaikams sinusitas dažniausiai diagnozuojamas kaip rinito (slogos) tąsa, todėl tokia ligonio būklė vadinama rinosinusitu.
Skiriamas ūminis, lėtinis ir recidyvuojantis rinosinusitas. Ūminis rinosinusitas yra ančio infekcija, kurios simptomai pilnai išnyksta be pakartotinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos per 12 savaičių.
Lėtinio rinosinusito metu ančio infekcija su mažai pasireiškiančiais simptomais trunka ilgiau nei 12 savaičių.
Recidyvuojančiu rinosinusitu vaikai serga dažniausiai. Jis susideda iš kelių ūmių epizodų, kurių simptomai išnyksta tarp paūmėjimų.
Paburkus nosies gleivinei, susiaurėja prienosinių ančių angos, pablogėja jų ventiliacija. Ančiuose susilaiko sekretas ir susidaro palankios sąlygos čia rastis ir pradėti daugintis bakterijoms.
Kaip minėta, rinosinusitą galima įtarti, kuomet peršalimo simptomai pasireiškia nuolat. Pagrindiniai nusiskundimai - išskyros iš nosies ir kosulys (tiek "šlapias, tiek "sausas") dienos bei nakties metu, užsitęsęs ilgiau kaip 10 dienų (mat dauguma nekomplikuotų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų trunka nuo 5 iki 7 dienų).
Pasak gydytojos, otorinolaringologės Danutės Beržiūnienės, inosinusitu susirgęs vaikas gali atrodyti gana žvaliai, nepakyla temperatūra - tarsi būtų visiškai sveikas. Dažnai jaučiamas iš vaiko burnos sklindantis nemalonus kvapas. Veido skausmai vargina gana retai, tačiau kartais rytais gali pasitaikyti beskausmis veido paburkimas. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį ne tiek į minėtų simptomų stiprumą, kiek į jų pastovumą, pasikartojimą.
Sunkesniais rinosinusito pasireiškimo atvejais (prasidėjus komplikacijoms) ligonį kamuoja stipresni ir ūmesni nei įprastiniai peršalimo simptomai: temperatūra pakyla per 39 laipsnius, išskyros iš nosies - pūlingos ir gausios, patinsta viršutinis ir apatinis vokai. Ligos pradžioje vokų patinimas labiau pastebimas rytais, o dieną išnyksta. Kartais ligonis skundžiasi galvos skausmais, ypač monotonišku skausmu akių srityje. Galvos skausmai labiau jaučiami tik pabudus.
Lėtinio rinosinusito simptomai yra mažiau pastebimi. Ligonis dažnai serga plaučių ligomis (bronchitu, obstrukciniu bronchitu). Būdinga tai, jog nestipri sloga ar kosulys (arba ir viena, ir kita) tęsiasi ilgai (4-6 savaites). Ligonį vargina nosies užgulimas. Vyresnio amžiaus vaikai skundžiasi galvos skausmais, gali sutrikti jų elgsena (vaikšto palenkę galvą, trina skruostus). Kartais skausmas išplinta į ryklę, ausis, akis ar dantis. Gali sutrikti uoslė, kraujuoti iš nosies. Prikimsta balsas, patinsta veidas.
Rinosinusito gydymą, anot gydytojos otorinolaringologės, apsunkina tai, jog dažnai vartojant antibiotikus kai kurie infekcijas sukeliantys mikroorganizmai jiems tampa atsparūs.
Kai diagnozuojamas lengvesnės formos ūmus rinosinusitas, nosies gleivinės paburkimui mažinti ir prienosinių ančių ventiliacijai gerinti skiriama atitinkamų medikamentų (į nosį lašinama gleivinę sutraukiančių dekongestantų), nosies ertmė plaunama jūros druskos tirpalais.
Sunkesniais ūminio rinosinusito atvejais skiriama antibiotikų, gali būti taikomas chirurginis prienosinių ančių drenažas, šalinami adenoidai.
Pasak gydytojos otorinolaringologės, medikai išskiria du pagrindinius veiksnius, kurie sutrikdo prienosinių ančių angos būklę, normalią kvėpavimo gleivinės funkciją, sekreto kiekį ir kokybę. Tai sisteminiai (alergija, virusinės kvėpavimo takų ligos, gastrorefliuksas, cistinė fibrozė, imunodeficitinė būklė, Dauno sindromas) ir vietiniai veiksniai (adenoidai, nosies pertvaros iškrypimas, svetimkūniai, nosies polipai, gerybiniai ar piktybiniai augliai, medikamentinis rinitas, dantų infekcija, traumos ir kt.).
Neišreikštas rinosinusitas:
1. Kosulys, besitęsiantis daugiau kaip 10 dienų. 2. Karščiavimas (dažniausiai dėl apatinių kvėpavimo takų infekcijos). 3. Pūlingas sekretas daugiau kaip 10 dienų po peršalimo.
Išreikštas rinosinusitas:
1. Aukšta temperatūra. 2. Pūlingos išskyros. 3. Veido skausmas. 4. Galvos skausmas.
Profilaktika
Gydytoja otorinolaringologė Danutė Beržiūnienė pataria vaikams ir paaugliams nesivaikyti mados, nevaidinti suaugusiųjų - rengtis šiltai, žiemos metu mūvėti vilnones kojinaites, pirštines, užsidėti kepurę. Rinosinusitas gan dažnai išsivysto kaip gripo ar kitos virusinės infekcijos komplikacija, kai ligonis gydosi nepakankamai, nesilaiko režimo (susirgę vaikai neturėtų būti leidžiami į darželį ar mokyklą), prastai maitinasi.
Pavasarį organizmas būna nusilpęs, sumažėjęs jo atsparumas, todėl gydytoja pataria vartoti vitaminų, žuvies taukų, imuninę sistemą stiprinančių ežiuolės (ar kitokių) preparatų. Ir, žinoma, nepamiršti mankštos, organizmo grūdinimo.
