Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Viename Aukštaitijos rajono centre su ta pačia sugyventine kelis dešimtmečius gyvenantis Artemijus Isačenka (60 m.) iki tos nelemtos užpernykščio gruodžio dienos aplinkiniams nekėlė jokio įtarimo. Žmogus turėjo tinkuotojo darbą vienoje statybos bendrovėje, anksčiau nebuvo teistas, o jei kada išgerdavo, nebuvo pastebėtas nei per daug įkyrus, nei agresyvus, nei - juo labiau - šnairuojantis į mažas mergaites.
Tą dieną trylikametė to paties miesto gyventoja Svetlana (vardas pakeistas) išsiruošė pas tetą, kuri gyvena tame pačiame daugiabutyje, kur ir Artemijus Isačenka. Mergaitė čion atmynė dviračiu. Kadangi tetos namie nebuvo, Svetlana išėjo lauk ir jau šoko ant dviračio važiuoti namo, kai prie jos prisiartino iš matymo pažįstamas dėdulė. Jis mažametę stvėrė už pakarpos ir, nieko neaiškinęs, skubiai įsitempė į savo butą. Nustūmęs vaiką ant lovos, nuplėšė nuo kūnelio drabužius, tada nusirengė pats ir auką užgulė... Svetlana buvo tvirkinama, po to seksualiai išprievartauta analiniu būdu. Mergaitė bandė rėkti, šauktis pagalbos, tačiau gašlus senis užspaudė burną, pagrasino susidorojimu. Pasiekęs savo, čia pat užmigo.
Nuskriausta mergaitė parbėgo namo, viską papasakojo motinai. Jos sveikatos būklė buvo labai bloga, tad prisiėjo skubiai kreiptis į medikus. Rajono ligoninės gydytojai nukentėjėlę iškart išsiuntė į Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę. Ten Svetlana praleido ne vieną savaitę.
Sulaikytas pareigūnų Artemijus Isačenka nei pilnai sutiko su jam mestais įtarimais, nei per daug gynėsi. Girdi, tądien jis buvo padauginęs alkoholio, todėl taip negražiai ir pasielgęs. Visą įvykių seką iki susitikimo su mažamete mergaite Artemijus atsiminė ir papasakojo nuosekliai bei sklandžiai, o to, ką Svetlanai darė atsitempęs į kambarį, nors užmušk, neprisiminė. O gal nenorėjo prisiminti...
Nukentėjusiosios Svetlanos artimieji pareikalavo, kad jų vaiko skriaudikas būtų ne tik kuo griežčiau nuteistas, bet ir atlygintų didžiulę moralinę skriaudą, kuri buvo įvertinta 20 000 litų. Mat Svetlana po to baisaus sukrėtimo esą labai pasikeitė, tapo nervinga, nerami, blogai miega, bijo vyrų, jau ilgiau nei metus vaikšto į konsultacijas pas psichologą.
Teismas Artemijui Isačenkai skyrė aštuonerius metus nelaisvės. Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo sprendimu, atsižvelgus į turtinę teisiamojo padėtį ir "sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus" buvo sumažintas perpus. Hm, vadovaujantis tokia logika išeina, jog neturintieji jokio turto nusikaltėliai gali daryti ką nori - neturtinės žalos atlyginimo išvengs arba jis bus absurdiškai mažas...
