Iki visateisės Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) likus septyniems mėnesiams vis dar nežinoma, kada Seime bus pateiktos ir priimtos integracijai reikalingos Konstitucijos pataisos.
Įvairius Konstitucijos pataisų variantus svarsčiusi parlamentinė Konstitucinių pataisų rengimo komisija ketvirtadienį (10.02) pagaliau apsisprendė dėl vieno - pataisos yra reikalingos.
Tačiau Seime vis dar nėra sutarimo dėl pataisų apimties ir turinio. Šiuo klausimu vieningos nuomonės neturi ir konstitucinės teisės specialistai.
Vienų nuomone, Konstituciją reikia papildyti nauju skirsniu, reglamentuojančiu Lietuvos santykius su Europos Sąjunga, kitų - užtektų ir minimalių pataisų kai kuriuose Konstitucijos straipsniuose.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Vytenio Andriukaičio vadovaujama darbo grupė parengė Konstitucijos pataisų projektą, kuriame siūlė pagrindinį šalies įstatymą papildyti nauju skirsniu "Lietuvos valstybė ir Europos Sąjunga".
Tačiau rugsėjo 11 dieną Konstitucinių pataisų rengimo komisijos surengtoje diskusijoje buvo pasisakyta už minimalias pataisas.
Šį ketvirtadienį komisija, apsisprendė toliau diskutuoti dėl pataisų, reikalingų Lietuvos institucijų kompetencijos dalijimuisi su ES institucijomis, ES teisės aktų viršenybės įtvirtinimo ir Seimo vaidmens suteikiant mandatą Vyriausybės atstovams priimti ES teisės aktus.
Pagal šalyje galiojantį modelį Vyriausybė vykdo Seimo leidžiamus įstatymus, tačiau Lietuvai tapus ES nare Vyriausybei įgis teisę dalyvauti leidžiant ES teisės aktus, kurie taps privalomi ir Lietuvai.
Konstitucijoje būtina numatyti, kad iškilus prieštaravimui tarp Lietuvos ir ES teisės, pastaroji turės viršenybę. Tai numatyta ir Lietuvos stojimo į ES stojimo sutartyje, kurią Seimas jau ratifikavo.
V. Andriukaičio darbo grupės parengtame projekte siūloma nustatyti, jog "Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir teisinės kolizijos atveju turi viršenybę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatomų normų atžvilgiu".
Tačiau Konstitucinių pataisų rengimo komisijoje buvo pažymėta, kad dėl to gali iškilti problema.
Konstitucijos pirmajame skirsnyje numatyta, kad šalyje negalioja "joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai". Šio skirsnio nuostatos gali būti keičiamas tik referendumu.
Kadangi Vyriausybės atstovai balsuos priimant ES teisės aktus, kyla klausimas, ar Seimas turi kiekvienu atveju suteikti jiems mandatą. ES valstybėse nėra vienodo modelio. Kai kuriose šalyse Vyriausybės atstovai yra įpareigoti griežtai vykdyti parlamento nuomonę, kitose - tik atsižvelgti.
Konstitucinių pataisų rengimo komisijai pateiktame projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybė privalo nedelsdama informuoti Seimą ir prezidentą apie pasiūlymus priimti ES aktus, o Seimas ir prezidentas gali teikti Vyriausybei rekomendacijas.
Konstitucinių pataisų komisija anksčiau siūlė padaryti šių pataisų svarstymo pertrauką, kol Seime bus patvirtinta koncepcija dėl Seimo, Vyriausybės ir prezidento santykių svarstant ES reikalus.
Konstitucijos pataisas rengusios darbo grupės nuomone, ministrai, prieš vykdami priimti į ES Ministrų tarybą teisės aktų, turėtų gauti Seimo mandatą bei atsiskaityti parlamentui sugrįžus.
Kadangi kiekvieną kartą kviesti ministrus į plenarinius posėdžius būtų netikslinga, siūloma įgalioti Europos reikalų komitetą pasisakyti viso Seimo vardu dėl siūlomų priimti ES aktų.
Iš viso per metus vyksta apie 80 įvairių sudėčių ES Ministrų tarybos posėdžių.
Tačiau kol kas Seime nėra politinio sutarimo, kaip turėtų būti koordinuojami ES reikalai. Daugiau galių koordinuojant ES reikalus pageidautų ir Prezidentūra.
Kuo labiau artėja šalies narystė ES, tuo mažiau lieka laiko politiniam sutarimui surasti.
Norint, jog Konstitucijos pataisos įsigaliotų gegužės 1-ąją - visateisės šalies narystės ES pradžios dieną, reikia pirmąjį balsavimą surengti iki šių metų pabaigos.
Pagal įstatymus antrą kartą dėl Konstitucijos pataisų Seimas gali balsuoti praėjus ne mažiau kaip trims mėnesiams nuo pirmojo balsavimo. Priėmus pataisas, jos įsigalioja po mėnesio.
Pataisos laikomos priimtomis, jeigu už jas balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių. Tai reiškia, kad dabartinė valdančioji dauguma pataisų negalės priimti be opozicijos paramos.
Tačiau Seime egzistuoja ir nuomonių, kad nereikėtų skubėti priimti Konstitucijos pataisų. Taip mano ir Konstitucinių pataisų rengimo komisijos pirmininkas Juozas Bernatonis.
"Daugelis ES valstybių Konstitucijos pataisas priiminėjo po įstojimo į šią organizaciją, todėl dėl skubėjimo neturėtų nukentėti mūsų veiklos kokybė", - rugsėjo 25 dieną Seime surengtoje diskusijoje sakė J. Bernatonis.
Jis pažymėjo, kad būsimos Konstitucijos pataisos priklausys ir nuo to, kokia bus patvirtinta Europos Konstitucija.
"Nuo to, kokia bus Europos Konstitucija, iš dalies priklausys ir mūsų komisijos siūlymai dėl Konstitucijos pataisų", - tuomet Seime sakė Konstitucinių pataisų rengimo komisijos pirmininkas.
Šį pusmetį ES pirmininkaujanti Italija tikisi, kad šeštadienį Romoje prasidėsianti Tarpvyriausybinė konferencija patvirtins Europos Konstitucijos projektą iki šių metų pabaigos, tačiau kai kurios kitos valstybės, tarp jų ir Lietuva, siūlo pirmiausia siekti dokumento kokybės, nenustatant terminų.
BNS
