Sigitas STASAITIS
Sprendžiant iš pavadinimo, tardymo izoliatorius turėtų būti vieta, kurioje kaltinamieji izoliuojami iki teismo, kad nepaveiktų liudytojų bei nukentėjėlių, nežinotų, kokias versijas paruošę jo sėbrai. "Akistatą" pasiekė ne vieno žmogaus nuomonė, jog tardymo izoliatoriuose suimtieji ne tik sužino naujausias žinias, bet ir sugeba iš savo kamerų paveikti liudytojus.
"Akistata" prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus įsirengė slaptą stebėjimo punktą. Sudėtinga nebuvo, nes aplink Šiaulių izoliatorių - garažų masyvai bei gyvenamieji penkiaaukščiai. Per du vakarus susidarė aiškus vaizdas, kas ir kaip bendrauja su suimtaisiais. Net ausys paskaudo, ir pasijuokti buvo iš ko.
Atėjusieji susišūkauti su savo kaliniu visada jau žino jo kameros numerį bei kurioje pastato pusėje ji yra. Tuomet iš tos kalėjimo pusės užsilipama ant garažo stogo, įsikariama į medį ar bent jau paprasčiausiai pasistiebus pradedamas įprastas bendravimo seansas.
- Šimtas pirma! Mariau! - temstant rėkia mergina, prie garažo lyg ožka užsikorusi ant senos surūdijusios pakylos mašinoms remontuoti. - Rytoj gausi siuntinį, tik cigaretėms pinigų pritrūkau!
Per grotas nematomas Marius iš 101 kameros aiškiai nepatenkintas rėkia norįs rūkyti.
- Gerai, - nusileidžia mergina. - Atnešiu! Dėl tavęs bet ką galiu padaryti!
- Zuiki, rašyk laišką, - netrukus nuo tos pačios pakylos jau rėkia trys vyrukai kaliniui, pravarde Zuikis. - Debile tu, rašyk laišką, netingėk. Mes tau atrašysime, kas čia dedasi. Štai Jurga pagimdys aborigeną. Na, gyvenk, Zuiki, o mes einame mergų dulkinti. Vieną padarysime už tave! Jei neprisigersim, dar ateisim!
Nenuostabu, jog aplink izoliatorių stovinčių daugiabučiai gyventojams kalinių bičiuliai bei vaidilutės jau įsiėdę iki gyvo kaulo.
- Kas vakarą mes girdime tuos rėkavimus, - guodėsi pagyvenusi šiaulietė, prie izoliatoriaus tvoros džiausčiusi savo skalbinius. - Triukšmas, keiksmai - iki vėlumos. Štai vieną vakarą girdžiu, jog visas izoliatorius ūžia, kaukia, ploja. Paskui kaimynai kalbėjo, jog kalinių mergos tiek suįžūlėjo, kad užsilipusios ant garažo stogo... šoko striptizą.
Susišūkaujančiųjų vien apie meilę ar juolab šokančiųjų striptizą - mažuma. Keturi penktadaliai rėkikių jausmus suderina su nauda.
- Devyniasdešimt penkta! - ant tos pačios pakylos jau pasistiebusios kitos dvi merginos.
Vienai netrukus atsišaukia jos kavalieriaus balselis. Šitas savo draugei pirmiausia juokais priekaištauja, jog ji neskoningai susišukavusi, o į tai suveltų plaukų savininkė kikendama atšauna, jog jis per didelis asilas, kad suprastų apie madą. Apsikeitus nuomonėmis apie būsimas vedybas, kalba pasisuka apie rimtesnius reikalus.
- Ką jie per teismą sakys? - teiraujasi suimtasis, akivaizdžiai omenyje turėdamas žmones, kuriuos apiplėšė ar mušė.
- Kad atleidžia!
- Tegul dar būtinai pasako, jog neturi pretenzijų! - reikalauja suimtasis. - Ar supratai, tu, garbanota?!
Tačiau bene egzotiškiausiai atrodo atėjusios pašūkauti suimtųjų motinos. Ypač girtos. Kitą vakarą korespondentui teko stebėti spektaklį, kurį surengė iš Radviliškio atvykusi Antonina pas savo suimtą sūnų Andriušą. Stamboka išgėrusi moteris bandė užsikarti ant garažo stogo, bet kiek papūškavusi sumanymo atsisakė. Tuomet ėmė sūnų šaukti stovėdama ant žolyno. Andriušai atsiliepus, motina šiaip ne taip perskaitė pavardes liudytojų greit prasidėsiančiame teisme. Andriuša atsiliepė visas jau žinąs, paprašė geriau perduoti siuntinį. Logiška - pagal mūsų įstatymus prieš teismą nusikaltėliui duodama susipažinti su visa baudžiamąja byla. Jos gale - visų liudytojų pavardės bei adresai. Banditui tereikia duomenis užsirašyti ir išrėkti patvorin atėjusiems bičiuliams, o tie jau žinos, ką daryti... Andriušos motina vos balso neprarėkė, norėdama sūnui perduoti, kad jos siuntinio dar nepriima.
- Po 26 dienos priims. O kol kas siuntinį perduok Raimundo Beržinsko vardu. Gimęs 1973 metų gegužės 22-ąją, - pasigirdo paskutinis sūnaus paklydėlio nurodymas.
Štai kaip, pasirodo, apeinamas draudimas perduoti siuntinius - jie paprasčiausiai adresuojami kameros draugams.
Negalima būtų pasakyti, jog tardymo izoliatoriaus darbuotojai nieko nedaro. Kartkartėm jie nuvaiko rėkautojus, tačiau nespėja pareigūnai nueiti, kai ant stogų, į medžius kariasi nauji rėkikai, aidi nauji balsai, ir - kas žino - galbūt šokamas dar gašlesnis striptizas. Susišūkavus retkarčiais naktimis iš kameros, žiūrėk, atšauna strėlė su siūlu, kuriuo atsitempiami uždrausti daiktai. Nebeapsikentę izoliatoriaus darbuotojai neretai vakarais per garsiakalbius paleidžia trankią muziką. Jos negalėdami perrėkti šūkautojai tam kartui atsitraukia. Vos muzika nutyla, dar smarkiau aidi balsai iš abiejų mūrinės tvoros pusių.
