Sigitas STASAITIS
Sugriuvus Šiaulių sąvartyno apsauginiam pylimui, į aplinką ištekėjo milžiniškas kiekis labai nuodingų teršalų. Teršalai pateko į Švedės tvenkinį, susigėrė į gruntinius vandenis.
Šiaulių sąvartynas pradėtas eksploatuoti prieš 38 metus. Sovietmečiu sąvartynams nebuvo keliami griežti reikalavimai, paprasčiausiai pradėta vežti šiukšles iš viso rajono į tam paskirtą keliolikos hektarų ploto vietą prie Kairių (Šiaulių priemiestis) gyvenvietės. Bėgant laikui šiukšlių kalnas augo (dabar jis keliasdešimties metrų aukščio). Pūvant sąvartyne suverstoms šiukšlėms bei iškritus krituliams, iš kalno bėga filtratas, kuriame daug chemikalų, sunkiųjų metalų bei pavojingų bakterijų. Tam, kad filtratas nepatektų į aplinką, aplink sąvartyną buvo iškastas griovys, kurį iš išorės juosė apsauginis pylimas.
Augant šiukšlių kalnui, griovyje dvokiančio filtrato vis daugėjo, todėl nuolat buvo aukštinamas pylimas aplink griovį. Šiomis dienomis kaip tik buvo ruošiamasi ir vėl paaukštinti pylimą. Užvažiavus traktoriui, pylimas neatlaikė ir vienas šlaitas triukšmingai griuvo. Dvokiantis filtratas plūstelėjo į melioracijos griovį, vedantį iki pat netoliese tyvuliuojančio Švedės tvenkinio. Dalis teršalų apsėmė arimą, pievą, dalis susigėrė į žemę. Paskaičiuota, jog į aplinką pateko maždaug 50 000 kubinių metrų kritiškai užterštų vandenų.
Gelbėjimo tarnybos buvo iškviestos tik po dviejų valandų. Atvežus žemių, buvo užverstas melioracijos griovys, kad teršalai nebepatektų į Švedės tvenkinį. Griovys, kuriame anksčiau neršdavo lynai, tapo juodo dvokiančio vandens kloaka. Ugniagesiai nutiesė kelių kilometrų ilgio žarną iki artimiausio Šiaulių kanalizacijos šulinio, į kurią galingu siurbliu, įrengtu gaisrinės sunkvežimyje, ėmė pumpuoti teršalus. Siurblys dirba ne visu pajėgumu - Šiaulių valymo įrenginiai perkrauti. Be to, tai biologiniai valymo įrenginiai, todėl juose cheminiai elementai nebus išvalyti ir neišvengiamai pateks į Šiaurės Lietuvos upių baseiną, susisiekiantį su Baltijos jūros Rygos įlanka. Manoma, jog melioracijos griovys bus išsiurbtas per savaitę.
Tik po nelaimės susizgribta, jog Kairių sąvartynas net nėra įtrauktas į pavojingų objektų sąrašą, kuriame, pavyzdžiui, įrašytas miesto autobusų parkas. Nors gamtosaugininkai, ekologai, užsienio specialistai bei žurnalistai ne kartą perspėjo apie sąvartyno teršalų pavojų, nieko nebuvo daroma. Absurdiška, tačiau Kairių sąvartynas buvo priskirtas valstybinei įmonei... "Šiaulių pirtis".
Avarijai likviduoti reikės maždaug pusės milijono litų, kurių Šiaulių savivaldybė žada prašyti iš šalies biudžeto. Su nerimu laukiama tyrimų - kiek užterštas 112 hektarų ploto Švedės tvenkinys, kiek ir kokių teršalų pakliuvo į gruntinius vandenis. Būgštaujama, jog iš sąvartyno paplūdę teršalai kairiškių gruntinius vandenis, Švedės tvenkinį bei aplinką gali būti užteršę nuodingomis cheminėmis medžiagomis ir sunkiaisiais metalais. Švedės vandens mėginiuose jau užfiksuotas didžiulis azoto perteklius, rasta padvėsusių žuvų, čia uždrausta maudytis ir meškerioti.
Žemės aplink Kairių sąvartyną seniai labai užterštos. Netoli Kairių prasideda Zoknių oro uosto teritorija, anksčiau valdyta SSRS karinių oro pajėgų. Sentimentų nepripažinę kariškiai oro uosto žemėse yra išpylę tiek raketinio kuro, degalų ir teršalų, kad aplink gyvenantys žmonės iki šiol žino, kur išsikasus duobes pasisemti mazuto, o Kairių tvenkinyje pagauta žuvis neretai atsiduoda žibalu. Kai po pylimo griūties specialistai apžiūrėjo filtrato griovį, pamatė, jog jo dugnas nėra išklotas moliu ar kita vandeniui nelaidžia medžiaga - vadinasi, sąvartynas nuolat po truputį nuodija gruntinius vandenis.
Lietuva pamažu ima dusti nuo šiukšlių ir teršalų. Kol kas mūsų respublikoje tėra vienas sąvartynas, įrengtas pagal visus gamtosaugos standartus.
