Lietuvoje tikriausiai nebeliko nė vieno žmogaus, negirdėjusio apie istorinę mūsų krepšininkų pergalę Europos čempionate. Apie nepaprastą mūsų krepšinio komandos laimėjimą jau kitos dienos rytą žinojo visi Lapių sąvartyne (Kauno r.) uždarbiaujantys žmonės. Tiesa, ne kiekvienas, kaip pensininku Albinu prisistatęs pirmasis mūsų pašnekovas, gyvenantis kolektyvinio sodo namelyje netoli sąvartyno, galėjo finalinį mačą stebėti televizoriaus ekrane, tačiau bent tai, jog lietuviai nugalėjo ispanus, žinojo visi. Kelios čia nuo ankstyvo ryto besidarbuojančios moterys teigė, kad nors krepšiniu nesidomi, tačiau vyrų kalbos norom nenorom pasiekė ir jų ausis. Jau minėtas Albinas prisipažino į sąvartyną ateinąs ne kasdien, o tik tada, kai sumano prisidurti kelis litus prie savo varganos pensijos, tad nuolatiniai čia laimikio beieškantys žmonės jau senokai jį pripažino savu. Pasak pensininko, priklausomai nuo sėkmės, sąvartyne per dieną gali užsidirbti nuo 10 iki 30 ar net 50 litų. Surinktą makulatūrą, polietileninę plėvelę ar sudaužytus butelius čia besidarbuojantys vyrai ir moterys parduoda sąvartyno administracijoje dirbančiam žaliavų supirkėjui. Nors už kilogramą stiklo dūžio mokama tik po 4 centus, administracijos vadovas patikino, kad už surinktas antrines žaliavas sąvartynų žmonėms kas mėnesį išmokama po tris ar net daugiau tūkstančių litų. Taigi dirbant nuo ryto iki vakaro čia galima visai neblogai užsidirbti, tačiau kai kas triūsia tik tol, kol surinkto laimikio užtenka butelaičiui įsigyti, ir pranyksta kartais net kelioms paroms.
Kitas mūsų kalbintas senbuvis, prisistatęs Juozu, prisipažino, kad dabar Lapių sąvartyno bendruomenė labai negausi. Kasdien čia darbuojasi vos pora dešimčių vyrų ir moterų, kurie labai nenoriai įsileidžia pašalinius, tačiau beveik nekonfliktuoja tarpusavyje. Pasak Juozo, jau keleri metai sąvartyne nekilo didesnių konfliktų, nes padauginę alkoholio šiukšlių perrinkinėtojai geriau daro "pravaikštą", kadangi administracijos vadovai ir kiti etatiniai darbuotojai visus įkaušėlius varo lauk, o pyktis su "darbdaviais" niekas nenori. Lobių Lapių sąvartyno žmonės tarp šiukšlių nėra aptikę, tačiau asmens dokumentų randa kone kasdien. Vyrai juokauja, kad taip juos šelpia vagys, kurie, iškratę pavogtų piniginių turinį, dokumentus išmeta į šiukšlių dėžes. Tiesa, laimingi radėjai patys apie surastus dokumentus jų savininkams nepraneša - paprastai juos atiduoda administracijos darbuotojams ar tiesiog traktorininkams, kurie ir pasirūpina, kad dokumentai patektų savininkams į rankas. Per šiuos tarpininkus sąvartynų žmones pasiekia ir radybos.
Sąvartynuose besidarbuojantieji skundžiasi, kad iš Kauno atgabenami šiukšlių konteineriai jau ne kartą būna perkratyti po kiemus šmirinėjančių "bomžų", todėl vertingesnio laimikio rasti nesitiki. Aliuminio atliekų ar spalvotųjų metalų aptinkama tik iš pramonės įmonių atgabentose atliekose, kurios laikomos vertingiausiomis. Kalbintos moterys neslėpė nusivylimo krepšinio sirgaliais, nes tikėjosi, jog po visuotinio džiūgavimo ir šventimo nakties į sąvartyną pateks daugiau tuščių butelių, tačiau, pasak policijos pareigūnų, buteliai dažniau buvo daužomi nei metami į šiukšlių dėžes. Žinoma, duženų pavidalu jie anksčiau ar vėliau vis vien pateks į Lapes, tačiau jų vertė jau bus nebe ta.
Pasak Lapių sąvartyno direktoriaus, beveik visi sąvartyne laimės ieškantys žmonės - geresnio gyvenimo viltį praradę aplinkinių kaimų ir rečiau Kauno gyventojai. Beveik visi jie turi pastovią gyvenamąją vietą, todėl retai kuris lieka nakvoti netoli teritorijos augančiame miškelyje buvusiose žeminėse ir palaikėse trobelėse. Pretenzijų Lapių sąvartyno žmonėms neturi ir dažnai čia apsilankantys Domeikavos nuovados pareigūnai. Dar prieš kelerius metus nepilnamečių inspektoriai įkalbinėdavo su vaikais sąvartyne besidarbuojančius tėvus leisti savo atžalas į mokyklą ir gaudydavo bei grąžindavo atgal iš vaikų globos namų bėgančius nepilnamečius, tačiau šiemet vaikai iš sąvartyno išnyko dar gerokai prieš rugsėjo 1-ąją, o ir vasarą juos čia atsivesdavo tik viena kita motina.
Sąvartyno administracija stengiasi, kad dažnai vos ne po traktorių kaušais lendantys šiukšlių perrinkinėtojai laikytųsi bent elementariausių darbo saugumo taisyklių, ir atrodo, jog tai jiems sekasi. Per pastaruosius metus Lapių sąvartyne neužregistruotas nė vienas nelaimingas atsitikimas. Pastebėję, jog kam nors apibrozdinta galva ar perdrėksta ranka, sąvartyno darbuotojai paslaugiai pasiūlo jodo ir tvarsčių. Rimtesnės medicininės pagalbos kol kas neprireikė. O dar prieš kelerius metus nuolatinai netoliese gyvenantys "bomžai" turėjo net savo gydytoją! Kvalifikuotą medicininę pagalbą nelaimės draugams teikė aukštuosius medicinos mokslus baigęs Henrikas, kuris buvo vienas iš gerbiamiausių sąvartyno senbuvių. Deja, prieš porą metų neblaivus gydytojas išsvirduliavo į paneriu nutiestą plentą ir žuvo parblokštas pravažiuojančio automobilio.
