Lietuvoje jau ant nosies referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Už aktyvų dalyvavimą jame pasisakė net Romos Katalikų Bažnyčia. Lietuvos Vyskupų Konferencija priėmė specialų kreipimąsi, kurį parapijose paskelbs klebonai. Propaganda ir agitacija už ES Lietuvoje įgavo aiškią kryptį. Bet lietuviškos diskusijos apie Europos Sąjungą atrodo kažkokios dirbtinės.
Greitai išaugsiančių investicijų ir paramos Lietuvai pabrėžimas reiškia trumpalaikę perspektyvą, vyraujančią narystės Europos Sąjungoje vertinimuose. Besiginčijančios pusės pernelyg emocionaliai žiūri viena į kitą. Euroskeptikai - nihilistiškai, o eurooptimistai - arogantiškai, leisdami suprasti, kad tik pakankamai informacijos neturintys žmonės gali pasisakyti prieš narystę Europos Sąjungoje. Tad įtarimas, kad Europos Sąjunga - elito projektas, eiliniams lietuviams tikrai gali virsti garsiai neišsakomu įsitikinimu. Neišsakomu garsiai dėl to paties nepasitikėjimo elitu, kuris buvo ryškus per prezidento rinkimus.
Tikros diskusijos apie Europos Sąjungą Lietuvos viešajame gyvenime kaip ir nėra. Racionalus narystės pranašumų ir silpnybių svarstymas galbūt žinomas tik siauroje specialistų-ekspertų aplinkoje. Lietuvoje apskritai silpna racionalių svarstymų kultūra. Neretai kartojami “pasigauti”, t.y. iš kitų šalių žiniasklaidos atėję, argumentai už ar prieš narystę, giliau jų nepagrindžiant. Specialistų aiškinimai pasižymi perdėm technokratišku žargonu.
Europėjimą tikriausiai galima apibūdinti kaip kasdienių kontaktų su Vakarų Europos šalimis tvirtumą. Tai kur kas tikresnis rodiklis už bendras kultūrines vertybes ar panašiai. Šia prasme galima sakyti, kad tokie kontaktai tikrai dar nėra labai įsišakniję Lietuvos kasdienybėje. Faktinis Lietuvos sueuropėjimas yra kur kas mažesnis negu Suomijos, Švedijos ar Austrijos prieš jas priimant į ES 1995 metais. Nepaisant derybų dėl narystės rezultatų, kurie gali būti vertinami kaip gana palankūs Lietuvai, Lenkija, be abejo, taip pat yra labiau sueuropėjusi nei Lietuva. Net vadinamoji darbo migracija į ES šalis iš Lietuvos yra palyginti nedidelė. Kontaktų prasme Lietuva gal daugiau suamerikonėjusi negu sueuropėjusi. Žinoma, narystė ES ir europėjimas - gana skirtingi dalykai. Bet narystė Europos Sąjungoje gali sudaryti geresnes sąlygas tolesniam Lietuvos europėjimui.
www.akiraciai.lt
