Odos pleiskanojimas, šlapiavimas, niežėjimas, įtrūkimai, gilios pūslelės, pūlinukai, inkštirai, šašai, dėmėta oda - tai pagrindiniai simptomai, pagal kuriuos galima nustatyti, jog tokiomis problemomis besiskundžiantis pacientas serga kuria nors iš gausybės odos grybelinių ligų.
Pasak kauniečio gydytojo dermatologo Naurio Grušausko, kai kurie grybelines ligas sukeliantys patogeniniai grybeliai (dermatofitai) parazituoja tik žmogaus, kai kurie - tik gyvulių ir paukščių organizme. Tačiau nemažai yra ir tokių grybelių, kurie sėkmingai dauginasi visur - tiek žmogaus, tiek gyvūnų organizme.
Grybeliai dauginasi dalindamiesi ir sporomis. Jie pažeidžia gleivinę, odą, plaukus, nagus, vidaus organus. Vienos grybelių rūšys yra itin pavojingos, kitos - kur kas mažiau ar išvis nepavojingos žmogui.
Kas padeda plisti grybelio infekcijai? Pasak gydytojo dermatologo, tai priklauso nuo išorinių ir vidinių veiksnių. Išoriniams priskiriama maudymasis dušuose ir baseinuose, prausimasis šarminėmis priemonėmis, sintetiniai drabužiai, nepakankama higiena kirpyklose, dušų kabinose, pirtyse, taip pat asmens higienos nesilaikymas. Vidiniams veiksniams priskiriama patirtos įvairios traumos, dėl kurių susilpnėja audinių apsauginės funkcijos, taip pat padidėjęs prakaitavimas (kai yra sutrikusi vegetacinė nervų sistema), nusilpęs organizmo imunitetas (senatvė, lėtinės ligos), endokrininiai sutrikimai, paveldėtos odos ir skeleto ligos, ilgas gydymas kai kuriais antibiotikais ar kitais medikamentais ir kt.
Dažniausiai pasitaikančios grybelinės ligos yra kirkšnių ar pėdų epidermofitija, įvairiaspalvė dedervinė, trichofitija, mikrosporija, kandidozė, rubrofitija. Trumpai apie šias ligas.
Kirkšnių epidermofitija išsiskiria tuo, kad odos pažeidimai yra simetriniai, bėrimai - pleiskanojantys, rausvos spalvos (kraštai - ryškesni), juose esti pūslelių, papulių. Tos dėmelės pamažu plinta tolyn nuo centrinės židinio dalies (ji esti patamsėjusi, pleiskanojanti, gali būti nusėta mazgelių, pūlinukų). Vargina stiprus niežulys.
Esant pėdų epidermofitijai šerpetoja ir pleiskanoja pėdų skliautas ir tarpupirščiai - dažniausiai liga pažeidžia kojų tarpupirščius tarp 3-4 ir 4-5 pirštų. Pažeistas vietas gali niežėti. Pėdų skliautuose, šonuose, ant pirštų gali atsirasti gilių kietų pūslelių, kurios kartais susilieja į didesne pūsles, o šioms trūkus išsivysto erozija. Tuomet vargina stiprus niežėjimas, pažeistą odą skauda.
Įvairiaspalve dedervine dažniau serga jauni žmonės. Ant krūtinės, nugaros atsiranda ribotos, įvairiaspalvės (geltonai rudos) dėmelės, padengtos sėleninėmis pleiskanomis. Niežti neįkyriai, kai kurie pacientai niežėjimo nejunta išvis. Pasideginus saulėje tos dėmelės išnyksta, pažeistose vietose palikdamos baltas dėmeles.
Trichofitija dažniau serga vaikai. Liga pažeidžia galvos plaukuotąją dalį - išryškėja raudonos dėmės, kurios pleiskanoja. Pažeidžiami ir plaukai - jie tampa pilki, trapūs, lūžinėja (1-3 mm aukštyje), galvos odoje atsiranda juodų taškelių. Lygioje odoje liga taip pat prasideda dėmelėmis (rausvomis, apvaliomis, turinčiomis ryškias ribas). Jas niežti. Dėmelių kraštas iškyla kaip volelis, jį dengia pūslelės, šašai. Dažnai tokios dėmelės pastebimos ant rankų ir kaklo. Liga gali pažeisti ir nagus.
Mikrosporija diagnozuojama, kai galvos plaukuotojoje dalyje atsiranda įvairaus dydžio (dažniausiai - smulkių) pleiskanojančių židinėlių, kuriuose pastebimai išretėję plaukai. Plaukai tokiame židinyje lūžta maždaug 7 mm aukštyje. Ligai pažeidus lygią odą, simptomai labai panašūs į paviršinės trichofitijos židinius. Tiesa, sergant mikrosporija nagai išlieka sveiki.
Sergant kandidoze ant odos po krūtimis, tarp sėdmenų raukšlių ar kirkšnyse bei tarpupirščiuose atsiranda kandidoziniai pašutimų. Paraudimas - ryškus, jo krašte - apsilupęs epidermis. Gali atsirasti pūslių, erozijų. Esant lūpų kampų kandidoziniams iššutimams gleivinė apie lūpas tampa balkšvai pilka, atsiranda įtrūkimų. Kartais pažeidžiamos ir pačios lūpos - jos parausta, paburksta, pleiskanoja, gali atsirasti balkšvų apnašų.
Rubrofitija pažeidžia pėdas, plaštakas, stambias raukšles, nagus. Grybelio apimtuose tarpupirščiuose, ant padų ir kitose pėdos vietose oda pleiskanoja, įtrūksta. Atsiranda ryškių ribų mazgelių, pūslelių, šašų, sukietėjimų. Vargina niežulys. Ši liga ypač paūmėja vasarą. Panašūs pažeidimai fiksuojami ir ant rankų plaštakų. Dažniausiai liga pažeidžia šlaunų, kirkšnių raukšles, odą tarp sėdmenų, po krūtimis.
Odos grybelinės ligos gydomos vietiškai ir sistemiškai. Vietiniam gydymui naudojama vaistai nuo grybelio (medikamentai parenkami atsižvelgus į grybelio tipą). Visi vaistai nuo grybelio vartojami du kartus per dieną, gydymą rekomenduojama tęsti dar bent savaitę po to, kai sugyja pažeidimai, kai ligos požymiai išnyksta. Kai odos pažeidimai nėra gilūs, liga neįsisenėjusi, gali pakakti ir vietinio gydymo. Jei infekcija pažeidusi didesnius odos plotus ir liga įsisenėjusi, gali prireikti sisteminių medikamentų - visus juos skiria tik atitinkamus tyrimus atlikęs gydytojas.
Pasak gydytojo dermatologo, gali pasitaikyti ir ligos komplikacijų. Pėdose gali prasidėti antrinė infekcija, supūliavę ligos židiniai gali sudžiūti į pūlingus šašus. Sunkiausios komplikacijos - rožė, tromboflebitas, limfangitas, limfadenitas ir kt. Pažymėtina tai, kad odos grybelinės ligos labiau puola nusilpusius žmones.
Odos grybelio infekcijų gydymas neatsiejamas nuo avalynės, kojinių, higienos reikmenų dezinfekcijos (avalynė apipurškiama specialiu tirpalu, drabužiai, kojinės virinamos ne mažiau kaip 15 minučių skalbimo miltelių ar 1 procento sodos tirpale, žirklutės, šukos, manikiūro reikmenys virinami ne mažiau kaip 15 minučių). Būtina dažnai dezinfekuoti ir vonią, kriauklę - išplauti karštu vandeniu su dezinfekuojančiu tirpalu.
Profilaktika
Kad neužsikrėstumėte odos grybelinėmis ligomis, laikykitės asmens higienos reikalavimų: naudokite tik savo rankšluosčius, apavą, patalynę, higienos reikmenis. Jei kūnas ir kojos smarkiai prakaituoja, dažnai prauskitės šaltu vandeniu, būtinai naudokite muilą, priemones nuo prakaitavimo. Eidami į baseiną, bendro naudojimo pirtį, dušo kabinas, turėkite savo avalynę. Kirpyklose stebėkite, ar tinkamai dezinfekuojamos kirpimo reikmenų priemonės. Neglostykite ir neleiskite vaikams glostyti valkataujančių kačių ir šunų, tinkamai prižiūrėkite savo gyvūnėlius. Jei pastebėjote, kad galvoje ar ant kūno atsirado pleiskanojančių dėmelių, nesigydykite patys - kreipkitės į odos ligų gydytoją. Jei panašių problemų (išberta oda, krenta plaukai) atsirado jūsų prižiūrimiems gyvūnėliams (katėms, šunims), nedelsdami juos nuvežkite pas veterinarijos gydytoją.
