Miesto elektros tinklai, gavę pranešimą, jog įvyko kažkoks gedimas, į įvykio vietą išsiuntė du elektromonterius išsiaiškinti, kas ir kaip. Šie nuvykę į vietą pamatė, kad gedimas įvykęs dėl nutrūkusio elektros laido. Stulpas stovi privataus namo teritorijoje, čia pat ir laidai nutrūkę, o šeimininkų namie nėra. Užtat yra didžiulis šuo. Didumo sulig veršiu, gauruotas, piktas. Žodžiu, tikras sargas ir į kiemą svetimo įsileisti neketina. Elektromonteriai jau susiruošė išvažiuoti, bet vienas iš jų nusprendė "sargo problemą" išspręsti ir gedimą likviduoti, kad nereiktų dar sykį važiuoti. Juolab kad kitados ir pats šunį augino, sakėsi puikiai išmanąs šunų psichologiją. Drąsiai perlipo tvorą, prisiartino prie šuns. Šis, tokio įžūlumo priblokštas, net amą prarado. O drąsuolis elektromonteris tuo metu sugriebė šunį už ausų ir... įkando į nosį. Šuo (gal iš skausmo, gal iš netikėtumo) sustaugė nesavu balsu ir akimirksniu pasislėpė būdoje. Vyras paima lentelę, uždengia ja būdos angą, užremia kita lentele ir įsileidžia į kiemą savo porininką. Vyrai greit sutvarko gedimą ir džiaugdamiesi, kad daugiau nereiks čia grįžti, išvažiuoja.
Gal po pusmečio - vėl gedimas. Ir vėl toje pačioje vietoje. Atvyko, pasibeldė, šį kartą šeimininkai buvo namuose. Vyrai įėjo į kiemą ir, matyt, prisiminę šunį, paprašė šeimininkų.
- Šunį uždarykite.
Šeimininkas kažkaip nelinksmai pažiūrėjo ir sako:
- Nebeturime šuns. Prieš pusmetį teko nušauti.
- Tai kas gi atsitiko?
- Kad nė nežinau. Negaliu suprasti - taip ėmė žmonių bijoti. Vos tik pamatydavo ką svetimą - tuoj imdavo staugti ir būdoje slėptis. Tai argi čia sargas?
