(netolygi TV 4)
Ir vėl Henytę spaudžia senos bėdos:
Girdi, automobiliai, dar ir tas, ir tas...
Jisai, beje, kol kas neatsisėdęs,
Bet apribotas, tai yra įkardintas.
Tik negalvokit, kad tai Artūro gestas
Pakelti reitingą, nors tokios kalbos žiebiasi!
Tai nevilties, man regis, burtas mestas:
Valdžia ir vėl šiaudelio griebiasi!
Kai "zonose" tvarka nukrito taip žemai,
Kad nežinai nė kaip bepavadinti,
Kai tie "žmonių pataisymo" namai
Sugriūti baigia ir susigadinti,
Kai "zekas" tautai spjauna į akis
Ir ką tik nori, tą kasdien ir gurkia,
Visiems juk aišku: nesusitvarkys
Ten kažkieno statytiniai agurkiai!
Tai šit, brolyčiai, nori ar nenori,
Už grotų Daktarą sodinti būtina:
Tarp "zekų" jis dar tebeturi svorį -
Galbūt atims ir kvaišalus, ir tutinus.
Kai "zonų" reikalai šiek tiek bus pasitaisę,
Jų įvaizdį teisėtvarka ims gražinti,
Tik Daktarui reikėtų duoti teisę
Visas amnestijas maždaug perpus sumažinti.
O kai istorijos rašysim knygą storą
Apie laikotarpį lietuviškai chaotišką,
Šalia ministrų ir genprokurorų
Henytės žygdarbį vadinsim patriotišku.
B. Dačiulis
