Bronius PALIULIS
(Humoreska)
Taip jau atsitiko, kad įpusėjus žiemai nei iš šio, nei iš to mane užpuolė nemiga. Nors atsigulu įprastu laiku ir įprastoje vietoje, neima miegas, ir tiek. Vartausi nuo šono ant šono, gaudau kiekvieną snaudulio akimirką, veju į šalį plūstančias mintis, bet viskas perniek, jokių miego požymių. Kankinuosi vieną naktį, kitą... Suvokiu, kad reikia kažką daryti, griebtis kažko radikalaus. Pasiguodžiu kaimynui Jeronimui.
- Keletas naktelių - menkniekis, - ramina kaimynas. - Štai neseniai skaičiau, kad vienoje Afrikos valstybėje žmogus nemiega jau aštuonerius metus ir nieko. Jaučiasi normaliai, dirba. Na, jei ir toliau šitaip tęsis, kodėl tau neįsidarbinus kokioje nors bendrovėje naktiniu sargu? Toks žmogus šiais laikais - tikras radinys.
- Savo unikalius patarimus pasilik sau, - atšaunu nejuokais įsižeidęs.
- Na, ko dabar taip pasišiaušei, pajuokauti nebegalima? - atlaidžiai šypsosi Jeronimas. - Man tokiais atvejais geriausiai padeda užmigti knygų skaitymas.
- Kaip tai?
- Paprastai. Vos du tris puslapius įveikiu ir, žiūrėk, jau snaudžiu. Dar pasakysiu, kad labai padeda skaičiavimas, - tvirtai atrėžia Jeronimas.
- Koks dar skaičiavimas?
- Aišku, ne varnų ant medžių. Atsiguli ir iš lėto skaičiuoji: vienas, du, trys... kol užmiegi. Pabandyk ir pats įsitikinsi.
Įsitikinau jau kitą naktį. Suskaičiavau iki 37 760. Išaušo rytas, velniop visus skaičiavimus ir tą Jeronimą su savo kvailom išmonėm. Griebiuosi mokslinės literatūros. Išsamiai išstudijuoju kalendoriaus lapelyje aprašytus nemigos įveikimo būdus. Nieko racionalaus, todėl drožiu tiesiai į vaistinę. Čia, kaip ir dera tokiai įstaigai, išklausė mano bėdas, iš daugybės buteliukų ir dėžučių bemat surado man tinkamiausią ilgu lotynišku pavadinimu ir štai grįžęs į namus, iš anksto mėgaudamasis saldžia miego karalyste, imu laukti vakaro. Belieka tik perskaityti vaistų vartojimo instrukciją. Perskaičiau. Kelios pirmosios lapelio eilutės nurodė, kad vaistas iš tikrųjų skirtas nemigos sutrikimams gydyti ir raminamai veikia nervų sistemą. To galėjo ir užtekti, bet iki šiol negaliu suprasti, koks kipšas sugundė perskaityti aprašymą ir apie vaisto šalutinį poveikį, užimantį likusio lapelio puses.
Pasijutau kaip žmogus, po ilgų kančių pasmerktas myriop. Sužinojau, kad vartojant šį medikamentą gali staiga kristi ar padidėti kraujo spaudimas, sustiprėti širdies plakimas, skaudėti ir svaigti galva, sutrikti virškinimas, regėjimas, klausa, šlapimo pūslės veikla, pasireikšti haliucinacijos, nakties košmarai, nuovargis, raumenų traukuliai, įvairiausi odos išbėrimai, niežulys, padidėti ar sumažėti apetitas, užkėtėti viduriai. Be to, gali pasireikšti agresyvumas, baimė, mintys apie savižudybę. Kadangi vaistas atpalaiduoja griaučių raumenis, žmogui gali sutrikti eisena, judesiai, jis gali staiga griūti, parasti atmintį ir t. t., ir t. t. Dėl vietos stokos toliau nebevardinsiu galimų pasekmių. Žodžiu, galima tikėtis bet kokios negandos, išskyrus hemorojų ir kelio sąnario uždegimą.
Pasiėmiau lapelį ir rūstus įsibroviau į vaistinę.
- Tai gal malonėsit paaiškinti, gerbiamoji ponia, ką visa tai reiškia? - kišdamas panosėn instrukcinį dokumentą, kreipiuosi į baltu chalatu vilkinčią moteriškę.
- Taip ir maniau, - vos dirstelėjusi į lapelį sako garbioji vaistininkė. - Vadinasi, jus čia atvijo baimė dėl šalutinio vaisto poveikio?
- Žinoma! Argi to dar maža? - bandau išmušti ją iš pasitikėjimo vėžių.
- Tiesa, apie šalutinį poveikį čia prirašyta nemažai, - jau kiek atlaidžiau pastebi oponentė, - bet tai nereiškia, kad visos jo galimos pasekmės pasireikš vienu ir tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, kai jums ims svaigti galva ir padažnės širdies plakimas, nebūtinai tuo pat metu sutriks virškinimas ar pablogės regėjimas. Galbūt jie pasireikš po to, kai minėti negalavimai jau bus praėję. Arba, sakysime, traukuliai, nuovargis, alergija nebūtinai pasireikš visi kartu. Galimas dalykas, kad nuovargis jus ištiks po to, kai traukuliai seniai jau bus išnykę, o gal net ir visai nepasireikš. Žinokite, kad šalutinis poveikis - labai individualus ir neapibrėžtas reiškinys, todėl visai nereikia baimintis. Keliaukite, gydykitės ir būsite sveikas, - palinkėjo man išeinat.
Nuramino. Dabar svarstau, kas geriau - nekreipiant dėmesio į šalutinį poveikį pradėti vartoti tuos vaistus ar pasinaudojus Jeronimo patarimu bandyti įsidarbinti kokioje nors bendrovėje naktiniu sargu?
