Stasys VARNECKAS
Nėra to blogo, kad neišeitų į gera. Tai aksioma, kurios įrodinėti nereikia. Bet jei atsirastų koks netikėlis - prašau. Sunegalavo vienkiemio ūkininkas Vacys. Širdis pradėjo klebėti. Jeigu klebėtų ritmiškai, dar pusė bėdos, bet ji klebėjo pasišokinėdama, pastoviniuodama, todėl kaimo felčerė Elvyra konstatavo: - Aritmija. Reikia skubiai... Vacys, žinoma, skubėjo, tik prie vasarojaus užgaišo kelias dienas. Pasėjęs avižas, jis pagaliau kreipėsi į rimtą rajono kardiologą. - Aritmija, - patvirtino rimtas kardiologas. - Šį sykį nepadės nei Bitnerio balzamas, nei "Bobelinė", nei roputės. Čia jau reikia elektros šoko. - Jeigu reikia, - atsakė vienkiemio ūkininkas, - tai ir šokdinkite. Vasarojų pasėjau, laiko turiu. - Hm, - tarė rimtas širdžių gydytojas. - Bet pirma būtina atlikti vidinę širdies echoskopiją. Žodžiu, užsirašyk eilėn, ir tamsta po trijų ar keturių mėnesių būsi ištirtas. O tada - šoką. - Bet, daktare, - nenurimo ūkininkas, - ar po tų mėnesių aš dar būsiu gyvas? Į šį klausimą daktaras atsakyti negalėjo. Tikėk, patarė, savimi, mobilizuok visas fizines ir dvasines galias ir lauk. Išgelbės tiktai šokas. Susitaikė Vacys su likimu ir važiuoja namo. Tiesa, stabtelėjo prie parduotuvės. - Man kepaliuką tos pačios. Ir tiesia pardavėjai du su puse. - Atleiskite, - sako pardavėja, - bet stinga dar lito. Pabrango... Vacį lyg kas būtų krestelėjęs. Jis pajuto, kad širdis ėmė plakti tankiau, nors vis dar šlubuodama. Jau visai netoli namų stabdo Vacį sodietis Marmokas. Net labas nepasakęs, Marmokas pranešė: - Taigi pieno kainą vėl nurėžė. Liko šešiasdešimt penki centai... Širdis Vacio krūtinėje šį kartą suspurdėjo dar greičiau. Jaučia ūkininkas, kaip pradėjo tvinkčioti smilkiniai, kaip kraujas siūbtelėjo į galvą. Juk tai katastrofa! Kur tai matyta - šešiasdešimt penki... Pagaliau Vacys pasiekė namus ir senu įpratimu brakštelėjo radiją - gal kokią gražesnę padainuos. Deja, išgirdo ne dainą. Dyzelinas, ramiai skaitė diktorius, vėl pabrango ir dabar litras kainuos keturis litus ir vienuolika centų. Tendencija, kad šis kuras dar brangs, išlieka... Kur stovėjo Vacys, ten ir susmuko. Kai atsipeikėjo, pajuto tikrą palengvėjimą - širdis plakė ramiai ir ritmingai. Vėliau rajono širdžių gydytojas stebėjosi: - Tamsta atrodai tarsi būtum gavęs dviejų šimtų džaulių šoką. Neįtikėtina!
