Sigitas STASAITIS
Į Lietuvą nuolat atvykdavęs rusas G. Korasteliovas (44 m.) šiemet gegužę dingo be pėdsakų. Jo kūnas tik po trijų mėnesių išplaukė iš ežero gelmės. Už tai, kad neturėdama įkalčių rusą nužudžiusius ir apiplėšusius tris šiauliečius privertė prabilti, nusikaltimą narpliojusi tyrėja S. Sireikienė pripažinta metų sekle.
Brianske (Rusija) gyvenęs Genadijus Korasteliovas (44 m.) vertėsi namie perparduodamas Lietuvos turguose pirktus pavažinėtus automobilius. Dažnai į Lietuvą atvažiuojantis rusas nenorėjo išlaidauti gyvendamas viešbučiuose. Kadangi G. Korasteliovas dažniausiai lankydavosi Radviliškio turguje, jis ėmė ieškoti kambario kur nors netoliese. Kartą turguje rusas susipažino su 25 metų šiauliečiu Žilvinu Marčiulioniu. Pastarasis komersantui pasiūlė kaskart atvykus apsistoti jo trijų kambarių bute. Žilvinas pridūrė, kad už abiem priimtiną kainą jis dar padėsiąs surasti automobilių, apvažiuoti mašinų turgus. K. Korasteliovas sutiko. Rusas naiviai manė, kad gyvendamas pas pažįstamą vyruką ir sutaupys, ir bus saugesnis, nežinojo pats lendąs į galvažudžių irštvą...
"Akistatos" žiniomis, keletą kartų G. Korasteliovas pas Ž. Marčiulionį gyveno be nuotykių, tad atvykęs šiųmetę gegužės 13-ąją vėl apsistojo pas Žilviną. Po poros dienų jis paskutinį kartą paskambino seseriai į Brianską ir pasibėdojo, kad Radviliškyje automobilių pasiūla prasta, kitą dieną važiuosiąs į Marijampolės turgų ir iškart - namo, tačiau po to dingo lyg į vandenį. Vėliau pamatysime, kad taip ir įvyko tiesiogine šio žodžio prasme.
Nesulakusi grįžtant Genadijaus, gegužės 19-ąją jo sesuo Šiaulių policijai faksu atsiuntė pareiškimą ir paprašė surasti brolį. Sesuo išdėstė nuogąstavimus, kad Genadijus gali būti apiplėštas ir nužudytas, nes išsivežė nemažai pinigų. Ji pridūrė, kad Genadijus apsistodavo pas Ž. Marčiulionį Šiauliuose, paskutinį kartą apie save pranešė telefonu gegužės 15-ąją ir po to dingo.
Užvedę paieškos bylą, Šiaulių kriminalistai užsuko pas Ž. Marčiulionį į jo butą. Nutaisęs nustebusį veidą Žilvinas pareiškė, kad jo nuomininkas tikrai pas jį neseniai buvo trumpam apsistojęs, o gegužės 16-ąją gyvas ir sveikas išvažiavo į Marijampolę - ten ieškokit. Kadangi Marijampolės pareigūnai neaptiko pražuvėlio pėdsakų, tuo tyrimas tąkart ir baigėsi, paieškos byla užstrigo. Būtų užstrigusi amžiams, jei ne akyli uogautojai.
Praėjus lygiai trims mėnesiams, rugpjūčio 17-ąją, nedideliame Juodežerio ežere (Šiaulių r.) uogautojai atkreipė dėmesį, kad prie kranto plūduriuoja į audeklą suvyniotas skenduolis. Nuskubėję prie Juodežerio kriminalistai ištraukė vyro lavoną. Net be ekspertizės buvo matyti, kad vidutinio amžiaus vyras nužudytas - nosis sulaužyta, kaukolė suskaldyta kažkokiu kietu buku daiktu, nugaroje matyti dūrio pėdsakas. Lavonas buvo susuktas į paklodę, antklodę bei kilimą, visa tai apvyniota virve ir elektros laidu. Viela primazgęs automobilio ratlankį su tuščia padanga, kažkas lavoną įmetė į Juodežerį. Iš Briansko iškviestas G. Korasteliovo brolis nusiminęs atpažino pražuvėlį. Pridūrė, kad išvykdamas Genadijus grynaisiais galėjo išsivežti iki 6 000 eurų. Paieškos bylos dokumentai persegti į naujai užvestą žmogžudystės tyrimo bylą ir pareigūnai pradėjo žymiai rimtesnį tyrimą.
Beveik nekilo abejonių, kad rusas nužudytas dėl pinigų, nes jų lavono kišenėse nerasta. "Akistatos" žiniomis, iškart imta įtarinėti Ž. Marčiulionį bei jo draugelius. Žilvinas niekur nedirbo, mėgo trintis po turgavietes. 1999 metais kartu su bendraamžiu Luku Sipavičium teistas už vagystę, tačiau už tai nekalėjo, nes teismas vykdyti bausmę atidėjo. Nepasimokė, neįsidarbino, gyvenimo būdo nekeitė, dažnai girtaudavo su L. Sipavičium motinos padovanotame bute, čia kompanija prisivesdavo draugių bei lengvabūdžių merginų.
Rugpjūčio 20-ąją buvo surizikuota ir visa didžiulė kompanija su Ž. Marčiulioniu priešakyje, neišskiriant nė merginų, suimta. Rizika pasiteisino. Merginos ėmė cypti advokato, vyrukai - meluoti nieko nežiną, ir tik tardytojams įdėjus daug triūso bei gudrumo, vienas iš sulaikytųjų prabilo padėjęs nuvežti keistą didžiulį ryšulį iki Juodežerio, kuriame Ž. Marčiulionis mėgo pažvejoti. Merginos papasakojo, kad po gegužės 15-osios Žilvinas savo draugei nupirko mobiliojo ryšio telefoną, auksinį žiedą bei davė grynais 300 eurų. Tada buvo prispaustas L. Sipavičius, kuris pripažino, jog G. Korasteliovo lavonas susuktas į kilimą iš Ž. Marčiulionio buto.
Po tokių parodymų Žilvinui neliko kur dėtis, jis prakalbo, kad gegužės 15-ąją G. Korasteliovas tikrai jo bute buvo nužudytas, apiplėštas ir įmestas į vandenį. Kadangi žmogžudžių parodymai skiriasi, o kaltę jie verčia vienas kitam, cituojame, ką nustatė teismas.
Gegužės 15-osios popietę Ž. Marčiulionio bute susėdo išgerti G. Korasteliovas, Ž. Marčiulionis, L. Sipavičius bei Viktoras Zavackas (26 m.). Genadijus prie butelio guodėsi, kad prekyba senais automobiliais sekasi blogai, mašinos Europoje pabrango, o Rusijos valdžia atbaidė daug pirkėjų įvesdama muitus. Genadijus svarstė gal iki rudens daugiau į Lietuvą nebevažiuoti, o gal visai keisti verslą. Kai po tokių kalbų smarkiai pasigėręs rusas užmigo, Ž. Marčiulionis su draugais pasiūlė jį "užversti", o pinigus pasidalinti, "nes jis gali daugiau neatvažiuoti". Sėbrai neprieštaravo. Pasiėmęs plaktuką Ž. Marčiulionis prisėlino prie lovos ir ėmė juo iš visų jėgų daužyti miegančiam vyrui per galvą, V. Zavackas, ant kaklo užnėręs kilpą, ėmė smaugti, o prišokęs L. Sipavičius dūrė peiliu. Tiesa, Ž. Marčiulionis teisme teigė žudynes... pramiegojęs, tačiau teismas kaltinamuoju nepatikėjo.
Iškraustę lavono kišenės ir pasidalinę 4 800 eurų bei 300 litų, banditai ėmė tartis, kaip geriau atsikratyti lavonu. Girtomis galvomis nieko gudriau nesugalvojo, kaip kūną bagažinėje nuvežti prie ežero ir nuskandinti. Tam, kad laiptinėje išnešant auką pasipainiojęs koks kaimynas neįskųstų policijai, žudikai lavoną nutarė suvynioti į kilimą, kad kaimynas pamanytų, jog kilimas vežamas į valyklą. Žmogžudžiai buvo per kvaili suprasti, kad vandenyje ėmę gesti lavonai dažnai iškyla...
Prieš teismą stojo tik Ž. Marčiulionis su L. Sipavičium. V. Zavackas sugebėjo kvailai žūti iki teismo.
Liepos 24-osios vakare vienas šiaulietis automobiliu "Citroen Berlingo" sustojo prie parduotuvės "Aukštoji" Šiauliuose, Tilžės gatvėje. Tuo metu ten besivalkioję V. Zavackas su draugeliais ėmė prie atvykėlio kabinėtis, tikėtina, norėjo sumušti ir apiplėšti. Vairuotojas spėjo įšokti į mašiną ir pradėti važiuoti. V. Zavackas kvailai bandė automobilį sulaikyti... įsikibdamas į važiuojančią mašiną. Po akimirkos jis neišsilaikė, griuvo ir mirtinai susidaužė galvą.
Už bejėgiškos būklės žmogaus nužudymą iš savanaudiškų paskatų esąs kaltas taip ir neprisipažinęs Ž. Marčiulionis nuteistas kalėti 15 metų. Teismo narve veidą labai slėpusiam L. Sipavičiui už grotų skirta patupėti 9 metelius. Iš jų abiejų priteista sumokėti laidotuvių išlaidas, grąžinti pagrobtus pinigus bei atlyginti moralinę žalą - 20 000 litų sumokėti tėvams, 40 000 - našlei. Bylą išnarpliojusią Šiaulių miesto VPK tyrėją Sandrą Sireikienę (25 m.) Kriminalinis biuras bei žurnalas "Policija" išrinko metų sekle ir apdovanojo diplomu, didžiuliu televizorium bei simboline Šerloko Holmso pypke.
S. Stasaičio nuotr.
Ž. Marčiulionis teigia žudynes pramiegojęs, jo draugai gi tvirtina, kad jis pasiūlė užmušti rusą, jis jį ir uždaužė plaktuku.
(Marciulion.jpg)
Bylą išnarpliojusi Šiaulių m. VPK tyrėja S. Sireikienė pripažinta Lietuvos metų sekle.
(Sireikiene)
