Rolandas Paksas pirmasis prezidentas šalies istorijoje iš pareigų pašalintas apkaltos būdu kaip šiu

Rolandas Paksas pirmasis prezidentas šalies istorijoje iš pareigų pašalintas apkaltos būdu kaip šiurkščiai pažeidęs Konstituciją. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad R. Paksas pagrindinį šalies įstatymą šiurkščiai pažeidė trimis punktais. Pirmiausia - už suteiktą finansinę ir kitokią paramą įsipareigojęs J. Borisovui ir neteisėtai suteikęs jam Lietuvos pilietybę. Konstitucija pažeista ir prezidentui sąmoningai leidus J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta valstybės paslaptis. Taip pat R. Paksas Konstituciją pažeidė davęs nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui per teisėsaugos institucijas siekti paveikti UAB "Žemaitijos keliai" vadovus ir akcininkus "dėl akcijų perleidimo prezidentui artimiems asmenims". R. Paksas žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos prezidento, vardu ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią. Prezidentas Seimo specialiosios komisijos taip pat buvo kaltinamas nederamais viešais pasisakymais diskreditavęs Seimo bei KT autoritetą, tačiau Teismo sprendimu, toks R. Pakso elgesys Konstitucijai neprieštarauja. Pripažinta, kad šalies vadovas nusižengė ir davęs neteisėtus nurodymus patarėjams rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apsvarstęs kasacinius Generalinės prokuratūros bei Prezidento Rolando Pakso skundus, paliko galioti dėl valstybės paslapties atskleidimo Jurijui Borisovui išteisinusį R. Paksą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį. Prokuratūra šią kriminalinę bylą nušalintam valstybės vadovui iškėlė netrukus po to, kai jis neteko Konstitucijoje numatyto imuniteto. Bylą svarstęs Vilniaus apygardos teismas (jame bylą nagrinėjo mūsų kraštietė, buvusi rajono apylinkės teismo teisėja L. Ulbienė) R. Paksą visiškai išteisino, tačiau Apeliacinis teismas pripažino kaltu, nors bausmės jokios neskyrė. Aukščiausiasis Teismas atmetė prokuratūros ieškinį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, pažymėdamas, jog tai paskutinis ir neskundžiamas žodis. Argi įmanomos dvi tiesos? Ir kodėl taip atsitiko neatsakyta ir šiandien. Vos paskelbus Aukščiausiojo Teismo nuosprendį, buvę R. Pakso kaltintojai suskato aiškinti, jog tai esąs tik juridinis aktas, o Prezidento nušalinimas buvęs politinis procesas. Tačiau argi politinio ir juridinio akto tikslas buvo ne tas pats? Juk iš esmės Aukščiausiojo teismo nuosprendis pripažįsta negaliojančiu Seimo verdiktą dėl R. Pakso apkaltinimo valstybės paslapties išdavimu.