Stasys DAUGĖLA
Sodžiaus intelektualo, buvusio pradinės vedėjo Banaičio anūkas Rimas - visas į senelį. Skirtumas tik tas, kad senelis amžiams prisvilo sodžiuje, o anūkas, išėjęs aukštuosius, įsitaisė sostinėje. Tiesa, jo ryšys su kaimu nenutrūko: kiekvieną auksinį rudenėlį Rimas atkanka į kaimą pasigrožėti gamta, paobuoliauti ir, žinoma, tolimų artimųjų aplankyti. Štai ir aną dieną brūkšt čiūkšt ir suka lengvasis į Banaičio kiemą. Kaip visada, Banaičiui tai buvo didelis džiaugsmas. Mat anūkas, ir pernai buvęs didžiai mokytas, šįmet dar mokytesnis - mokslų daktaru tapo. - Na, pasakok, mokslų daktare, - paprašė Banaitis, kai atlėgo susitikimo džiaugsmas, anūkas užvalgė alyvinių, o gerajame namo gale susėdo keli kaimynai. - Pasakok, kokius ten mokslus išėjai ir kas dabar būsi. - Būsiu daktaras, seneli. Ne, ne, žmonių negydysiu, - perspėjo Rimas, pamatęs, kaip viltingai sukruto Marmokas, kurį kone kas mėnesį suriečia radikulitas. Esu filologiškų mokslų daktaras. Marmokas jau ketino apmaudžiai numoti ranka, bet spėjo sustoti, nes anūkas pareiškė: - Aš parašiau traktatą apie vieną labai dažną veiksmažodį, kurį ir jūs, be abejo, girdėjote. - Valgyti, - iš karto bandė spėti Anskaitis. - Koks gi kitas žodis gali būti dažnesnis. - Ne, - paneigė anūkas. - Lietuviai niekada nevergavo pilvui. - Miegoti. - pareiškė Marmokas. - Net Seimo nariai per posėdžius miega. Jie tai išmoko daryti atsimerkę. Be to, miegas ir už medų saldesnis. Rimas net nusijuokė iš to medaus. - Nagi, nagi... Na, kaipgi, gražiau pasakius, - pradėjo klijuoti savo variantą buvęs veterinaras Tadas. - Nagi tuštintis. Kai tas reikalas prispaudžia, nė minutės nepalauksi. Labai svarbus žodis. Poną Rimą prajuokino ir ši versija. - Nebespėliokite, sodiečiai, - pasakė. - Tas žodis - "rinkti". Aš ištyrinėjau visą jo vartoseną ir nustačiau, kad galima rinkti grybus, uogas, akmenis, pinigus, mokesčius, parašus kokiam referendumui. Bernelis renkasi mergelę, mergelė renkasi suknelę... - Yra ir daugiau ką rinktis, - pertarė Marmokas. - Štai mano Jonas rinkosi šalį, kur važiuoti uždarbių. Išsirinko Airiją. Banaitis irgi pareiškė savo nuomonę: - Tu, anūkėli, ištyrinėjai tikrai svarbų žodį. Be to, jis net ir politiškas. Negi pamiršote, kad netrukus Seimą rinksime? Vos tik sodžiaus intelektualas tai pasakė, buvęs veterinaras Tadas ir Marmokas susiraukė tarsi lapkričio dangus, o Anskaitis pusriebiai nusikeikė: - Nerinks galas!...
