Vienas Hugo Čavezo mažiau žinomų "pasiekimų" nuo vadovavimo Venesuelai pradžios 1999-aisiais yra trigubai išaugęs žmogžudysčių skaičius šalyje. Ir tai tik pagal oficialią statistiką.
Praėjusiais metais 27 milijonus turinčioje Venesueloje daugiau nei 13 000 žmonių buvo nužudyta. Taip pasiektas 48 mirčių 100 000 gyventojų lygis - antras rezultatas pasaulyje (po Salvadoro). Kaimyninėje Kolumbijoje, kurioje siautėja sukilėliai ir narkomafija, statistika rodė 40 nužudymų 100 000 gyventojų.
Nenuostabu, kad smurtiniai nusikaltimai nusveria kitas venesueliečių bėdas. Trys ketvirtadaliai jų tą vadina didžiausia problema, su kuria dabar susiduria valstybė. "Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, - sako buvęs H. Čavezo viceprezidentas Chosė Visentė Rangelis, - tai pripažinti mūsų nesėkmes."
Jis tvirtina, kad kaltė dėl to tenka vyriausybei, opozicijai, žiniasklaidai ir kriminologams.
Bet, kaip nurodo kritikai, H. Čavezas kontroliuoja didžiąją dalį saugumo pajėgų, taip pat ir kalėjimus; teismai ir prokuratūros yra tapusios vykdomosios valdžios atšakomis. Luisas Sedenas, viešo saugumo tyrimų instituto "Incosec" vadovas, kaltina vyriausybę dėl "visiško politinio nesuinteresuotumo" sprendžiant nusikalstamumo problemą. Tačiau artėjant svarbiems rinkimams lapkritį net ir H. Čavezas pradeda jaudintis.
Iki šiol dauguma vidaus reikalų ministrų (nuo 1999 m. jie keisdavosi kasmet) nesugebėjo sumažinti žmogžudysčių skaičiaus didėjimo. Tačiau dabartinis ministras, buvęs karinės jūrų žvalgybos pareigūnas, Ramonas Rodrigezas Časinas, aiškina pasiekęs 27 proc. sumažėjimą nuo kadencijos pradžios sausio mėnesį. Nepriklausomų ekspertai mano, kad tai yra ne kas kita kaip sumanus manipuliavimas statistika.
Dauguma nužudymų net nepatenka į oficialią statistiką. Tarp tokių atvejų yra ir tie, kai žmonės nužudomi "priešindamiesi suėmimui". Tačiau, ugnimi keičiantis policijai ir įtariamiems nusikaltėliams, vienam policininkui tenka 39 įtariamųjų aukos. Tai rodo, kad iš tikro nėra jokio didelio "pasipriešinimo".
Kita į statistiką nepatenkanti rūšis yra neaiškios mirtys, kurios nėra aiškiai klasifikuotos pagal kategorijas. Nors ekspertai aiškina, kad dauguma jų įvyksta dėl žudymo.
Be to, yra žmogžudysčių kalėjimuose. Kiekvienais metais du iš 100 kalinių (daugiau kaip vienas per dieną) yra nužudomi, bet jie taip pat nepatenka į statistiką.
Nors žmogžudystės tarp konkuruojančių grupuočių yra įtraukiamos į statistiką, jas vidaus reikalų ministras įvardija kaip "nekeliančias grėsmės visuomenės saugumui".
Karakasas dabar yra laikomas antru pagal pavojingumą miestu Amerikos žemyne (po San Salvadoro). Net ir pagal oficialią statistiką žmogžudysčių skaičius čia yra 130 mirčių 100 000 gyventojų. L. Sedenas sako, kad iš tikro mirčių yra apie 166. Viena tokios katastrofiškos padėties priežastis, pasak jo, yra nebaudžiamumas. Vidutiniškai iš 100 žmogžudžių tik trys yra nubaudžiami.
