Amžinas BURBEKLIS
Kai atrodo, kad anksčiau agurkai buvo skanesni, o rožės kvepėjo maloniau - tai jau senatvė. Štai dieną naktį iš dangaus verčia baltą sniegą, o man atrodo, kad mano vaikystės dienomis sniegas buvo daug baltesnis ir gulė ant žemės daug lygiau. Dabar kad ir kiek bešaltų, ant gatvių ir šaligatvių krintančios snaigės tuoj pavirsta į kažkokią košę, kuria taip ir klampojame iki pavasario. Mano jaunystės metais tos košės tikrai nebuvo. Dabar kur pasisuksi, visur košė, mėšlas. Kojomis tenka mindyti druska atskiestą sniegą, o galvoje - košė, kurią jau trečias mėnuo verda prezidentas Rolandas Paksas. Atrodė, kad stovint ant Europos slenksčio gyvensim labai ramiai ir svarbiausia problema bus, ar algų mokėjimo dieną kasininkė atskaičiuos litų ir kiek. Dabar ir tie litai nebe taip svarbu, o kalbėti apie kažkokią draugystę ar susitarimą ir viso nebemadinga. Aplink tiek nesantaikos ir pykčio, kad nori nenori turi susiraukti ir vaikščioti pykčio perkreiptu veidu. Panašiai, kaip dabar vaikšto prezidentas. Piktas ir susiraukęs. Labiausiai prezidentą nervina žurnalistai ir Seimo nariai, tie, kurie pritaria apkaltai. Atrodo, kad jie kalčiausi dėl visos tos košės, kurią užvirė ir toliau verda prezidentas ir jo labai jau nesimpatiška aplinka.
Iki šiol su prezidentais Lietuvai sekėsi. Nors ir buvęs pirmuoju sekretoriumi, A. Brazauskas sukūrė demokratinio prezidento įvaizdį, panašus jis išliko ir prezidentaujant V. Adamkui. O štai jauniausias prezidentas spjauna į demokratiją ir skelbiasi esąs kietos rankos šalininkas. Dalis nusivylusių visomis valdžiomis žmonių pasiilgę tvirtos rankos, tad jiems labai malonūs prezidento žodžiai: "Padarysiu tvarką", "Diktatūrą mafijai", "Pastatysiu Seimo narius į vietą". Gaila, kad prieš ateidamas į valdžią ponas R. Paksas neperskaitė Konstitucijos ir net nežino savo pareigų. Prezidentas turėtų būti Konstitucijos sergėtojas, valdžių atskyrimo, demokratijos garantas. Dabar - viskas atvirkščiai. Konstitucinio Teismo nutarimą ginčijantis prezidentas užsispyręs teigia, kad Lietuvos pilietybė verslininkui Jurijui Borisovui išimties tvarka buvo suteikta ne laužant įstatymus, o sekant ankstesnių prezidentų jau suformuota praktika. Pirmadienio spaudos konferencijoje R. Paksas žurnalistams pasiūlė keletą aritmetinių palyginimų, pagal kuriuos jo 2003 metų balandžio 11 dienos dekretu Rusijos piliečiui J. Borisovui padaryta išimtis buvo net 49-oji analogų sąraše. Pažėręs skaičių rezidentas pasiūlė žurnalistams juos palyginti ir tada patiems pasirinkti, kieno pusėje yra tiesa. O tiesa tokia, kad iki šiol nė vienas prezidentas pilietybės nepardavė, o R. Paksas tai padarė. Pilietybę suteikė asmeniui, keliais milijonais parėmusiam jo rinkimų kompaniją. Ir tai buvo padaryta pažeidžiant visas įmanomas procedūras.
Praėjusią savaitę prezidentas pasirodė ir jį palaikančioje TV-4 televizijoje. R. Pakso gerbėja Rūta Grinevičiūtė (kitaip ir neturėtų būti, nes dar labai gerai visi prisimena, kad Rūta dirbo "Veide" kartu su dabartinio prezidento įvaizdžio kūrėju Aurelijum Katkevičium, kartu surėmę galvas rašė apžvalgas) nors ir norėjo sudaryti įvaizdį, kad užduoda prezidentui nepalankius klausimus, iš tikrųjų pūtė į jo dūdą. Iš visos tos jų abiejų grotos muzikos buvo suformuotas toks R. Pakso įvaizdis: galite rėkti kiek norite, bet iš tos balos prezidentas išlips sausas, nes iki šiol ponas Rolandas sausutėlis išlipdavo iš giliausios duobės ir, kaip bebūtų keista, net populiaresnis nei iki šiol. Būtų labai skaudu, jei taip atsitiktų ir šį kartą. Tai tik parodytų, kad sovietinis palikimas vis dar mumyse, kad mes kaip tikri homo sovieticus pripažįstame moralinę dviveidystę ir toleruojame melą.
Nors kai kurie faktai rodo, kad daugėja nepateisinančiųjų tokios R. Pakso politikos. Štai visoje Lietuvoje niekaip nepavyko surasti žmonių, norinčių dirbti prezidento patarėjais. Teko mažinti patarėju skaičių. Į vietą prezidentas buvo pastatytas ir Kaune. R. Paksui užpakalius atsuko ne tik studentai ar pensininkai, bet ir miesto valdžia. Nevykdyti R. Pakso patarėjų telefoninių skambučių savo pavaldiniams įsakė ir policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Jei Lietuvoje atsiras daugiau tokių principingų pareigūnų, prezidentas pamatys, kad jis izoliuojamas ne tik užsienyje, ir galbūt padarys reikiamas išvadas. O stimulas tam gana didelis - jei prezidentas sugebės laiku atsistatydinti, jam bus suteiktos visos privilegijos, vila ir tarnai, o jei bus pašalintas apkaltos būdu - liks gyventi savo senajame namuke.
