REDAKTORIAU, rimtesnės medicinos temos negalėjau šiandien parašyti, nes mano žadėtas pašnekovas (dėl įtariamų medikų klaidų, pražudžiusių sūnų) nukėlė susitikimą šiandienai arba rytdienai - vis skambinėsiuosi. Šiandien kartu dar pasižiūrėsiu ir dėl kokių nors įvykinių istorijų, teismų. ........................................................................................................
2531. 6496 SVEIKATA
Įkando erkė - nepanikuokite!
Medikai ir epidemiologai primena, kad vasaros pabaiga ir rudens pradžia - vis dar aktyvusis "erkių sezonas", prasidėjęs nuo balandžio. Esant švelniai žiemai, šis sezonas dar gali pailgėti. Mat erkė išlieka aktyvi, kai vidutinė temperatūra yra penki laipsniai šilumos.
Pavojingos net namų kieme
Kaip teigia Marijampolės apskrities visuomenės sveikatos centro vyriausioji epidemiologė Loreta Radzevičienė, neteisinga manyti, jog erkės kelia pavojų žmonėms tik miškuose. Šis voragyvis "aukų" ieško ir parkuose, kolektyviniuiose soduose, miestų žaliosiose zonose. Nenuostabu, kad erkė įsisiurbia į žmogaus kūną net nuosavame namų kieme.
Erkės mėgsta drėgnas vietoves ir prieblandą. Aktyvi erkė paprastai tyko ant žolės stiebelio apie 10 - 20 centimetrų aukščiau žemės paviršiaus. Iki šiol nėra visiškai aišku, kaip erkė, neturėdama akių, gali aptikti reikiamą auką. Gali būti, kad ji reaguoja į iškvepiamo oro anglies dvideginį ar šilumą, sklindančią nuo praeinančio gyvūno, o gal tiesiog į judesį, persiduodantį per augalus, ir taip aptinka auką, nustato jos vietą ir užpuola. Erkė atpažįsta įvairių gyvūnų kvapus.
Nedelskite!
Erkės įkandimas yra neskausmingas, ir žmogus dažniausiai jo nepajunta: prieš pradėdama siurbti kraują, erkė suvilgo žaizdelę savo seilėmis, kuriose yra ir nuskausminančių, ir kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų. Taigi nepastebėtos erkės gali netrukdomos maitintis siurbiamu krauju. Užsikrėtusi erkė gali perduoti erkinio encefalito arba Laimo ligos sukėlėjus. Erkinio encefalito virusas tarpsta erkės seilių liaukose, todėl jau įsisiurbimo metu erkė gali užkrėsti žmogų šia liga. Laimo ligos sukėlėjos - borelijos -aptinkamos erkės žarnyne. Tam, kad jos patektų į gyvūno ar žmogaus organizmą, erkė turi būti įsisiurbusi ilgesnį laiką. Taigi pastebėtą erkę būtina kuo greičiau ištraukti.
Labai gerai, jeigu tokiu atveju po ranka yra paprastas pincetas, kuriuo galima erkę tvirtai suimti ir ištraukti. Tačiau jei neturime nieko, anot epidemiologės L. Radzevičienės, reikėtų pirštais paprasčiausiai suimti erkę kuo arčiau odos ir, atsargiai judinant į šalis, ją pašalinti. Jeigu erkė įsisiurbė tokioje vietoje, kad žmogui pačiam sudėtinga ją ištraukti, reikėtų paprašyti artimųjų pagalbos. Žinoma, geriausiai kreiptis į medicinos įstaigas, ligoninių priimamuosius, poliklinikas ar ambulatorijas, kur profesionaliai pagelbėtų medikai. Svarbiausia - nedelsti pašalinti įsikabinusią erkę. Kuo ilgiau užgaištama, tuo didesnė galimybė užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.
Ištrauktą tirti netikslinga
Dažnai, traukiant erkę, jos galvutė nutrūksta ir lieka žmogaus odoje. L. Radzevičienė ramina: dėl to nereikėtų labai jaudintis, nes likusi erkės dalis po kurio laiko turėtų pasišalinti savaime.
Traukiant erkę, nereikia jos tepti jokiais riebalais ar skysčiais, kaip tenka girdėti medikams, sulaukusiems erkės jau įkąstų pacientų. Mat sudirginta erkė gali greičiau perduoti ligos sukėlėjus! Taip pat reikėtų stengtis nesuspausti erkės pilvuko, kad ligos sukėlėjai nebūtų "sušvirkšti" į žaizdą. Ištraukus erkę, reikia apiplauti žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfektantu.
Pašalintos erkės vežti tyrimui nereikia. Erkinio encefalito virusas iš ištrauktos erkės neišskiriamas, o erkėje nustačius Laimo ligos sukėlėjus, dar nereiškia, kad jais spėjo užsikrėsti žmogus. Tad po erkės įsisiurbimo nereikėtų profilaktiškai vartoti ir vaistų. Nereikėtų ir panikuoti, jeigu buvo įsisiurbusi tik viena erkė, nes ligų sukėlėjais yra užsikrėtusi tik nedidelė dalis erkių (apie 10 procentų).
Stebėkite savo sveikatą
Epidemiologė perspėja, kad po erkės įsisiurbimo būtina akylai stebėti savo sveikatos būklę. Jei 3 - 30 dienų laikotarpiu pradėtumėte karščiuoti, pykintų, vemtumėte, skaudėtų galvą ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirastų didėjantis paraudimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Susirgus vartojami gydytojo paskirti vaistai. Ligonis, esant sunkiai erkinio encefalito eigai, gydomas ligoninės infekcinių ligų, o neretai ir intensyviosios terapijos skyriuose. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra - gydoma tik simptomiškai. Maždaug trečdalis žmonių, persirgusių erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta (iki 1 procento ligonių numiršta). Dažniausi liekamieji reiškiniai yra psichoneurologiniai: žmogus negali susikaupti, sutrinka miegas, nuolat skauda galvą, padidėja jautrumas, pakinta elgesys. Gali ištikti ir paralyžius.
Siekiant apsidrausti nuo erkinio encefalito, kuris yra sunki virusinė centrinės nervų sistemos liga, žmonės turėtų pasiskiepyti (galima visiems nuo vienerių metų amžiaus, o medikams rekomendavus - ir anksčiau). Pradėti galima bet kuriuo metų laikotarpiu. Tam, kad išsivystytų pilnas apsauginis imunitetas, reikalingos trys vakcinos dozės.
Tarp pirmos ir antros erkinio encefalito vakcinos dozių turi būti 1 - 3 mėnesių intervalas. Trečioji vakcinos dozė skiriama po 9 - 12 mėnesių. Vėliau - kas treji - penkeri metai: norint palaikyti reikiamą apsauginio imuniteto lygį, būtina tik viena vakcinos dozė.
Stenkitės apsisaugoti
Epidemiologė L. Radzevičienė linkusi perspėti žmones galvoti apie galimas pasekmes iš anksto. Susiruošusiems iškylauti gamtoje, grybauti, uogauti, patartina apsirengti šviesesniais drabužiais, ant kurių erkės greičiau pastebimos. Drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis ir užsegamais rankogaliais. Geriau mūvėti ilgomis kelnėmis, kurių galus patartina susikišti į kojines, apsiauti batus su aukštais aulais, užsidėti prigludusią kepuraitę arba galvą apsirišti skarele. Keliaujant ar poilsiaujant maždaug kas dvi valandas patartina apžiūrėti savo drabužius - nusirinkti pastebėtas erkes. Mat kol erkė suranda, kur įsisiurbti, praeina bene valanda.
Grįžus į namus po iškylos gamtoje, reikia atidžiai apsižiūrėti kūną, ieškant prilipusių ar ropinėjančių erkių, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu ar vonioje. Atkreipkime dėmesį, kad erkės mėgsta įsisiurbti į kaklą, pakinklius, plaukuotas kūno vietas, kirkšnis, tad šias vietas reikia apžiūrėti itin atidžiai.
Kaip sakė epidemiologė, apsaugai nuo erkių rekomenduojamos ir specialiosios priemonės - repelentai. Geriausiai juos pirkti vaistinėse, kur gausite informaciją, ar priemonė tinkama erkių atbaidymui, ar rekomenduojama vaikams.
Perkant minėtas priemones parduotuvėse, reikia atidžiai perskaityti, kas nurodyta etiketėse, kam konkrečiai skirtas preparatas. Nevienoda preparatų veikimo trukmė, todėl reikia sužinoti, kas kiek laiko pakartoti apipurškimą. Jeigu galima, geriau apipurkšti drabužius, bet ne pačią odą.
Irena Zubrickienė
(P.S. - kalbėjusios gydytojos nuotraukos neturiu, bet galėčiau skubiai pasistengti, jeigu reikia.)
2006 08 29
