Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vilniaus apygardos teismas nuteisė Zarasų rajone, Salako miestelyje, iki suėmimo gyvenusį Vytautą Kochanską (59 m.). Tris kartus anksčiau jau teistam (už pasikėsinimą nužudyti, kūno sužalojimą bei vagystę) ir itin pavojingu recidyvistu pripažintam aukštaičiui per pastarąjį ikiteisminį tyrimą buvo pareikšti įtarimai dėl pasikėsinimo apiplėšti bei sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismas kaltinimus sušvelnino - V. Kochanskas buvo išteisintas dėl pasikėsinimo apiplėšti, o nuteistas tik už sveikatos sutrikdymą.
Pernai, gruodžio 21-osios popietę, į Zarasų rajono Apidemiškių kaime gyvenančių Veronikos Zarinskienės ir Juozo Šalčio sodybą prisistatė salakiškis Vytautas Kochanskas. Tuo laiku sodybos šeimininkas J. Šalčius triūsė tvarte. Tarp J. Šalčio ir V. Kochansko kilo žodinis konfliktas, kuris pirmajam baigėsi liūdnai: atvykėlis Juozą aptalžė kirvio pentimi. O paskui, atlėkęs į trobą, nekviestas svečias dar primušė televizorių žiūrėjusią Juozo sugyventinę Veroniką Zarinskienę.
- Taip, aš juodu sumušiau, bet tikrai neapiplėšiau ir tikrai nesiruošiau to daryti, - teismo posėdyje tik iš dalies savo kaltę pripažino Vytautas Kochanskas. - Aš pas juos atėjau vieno vienintelio dalyko - atsiimti uždirbtų, bet nesumokėtų pinigų.
Pasak V. Kochansko, prieš kurį laiką jis, vietinis bedarbis, buvo sutikęs Juozui Šalčiui sukapoti malkas. Už kubinį metrą jam esą buvo pažadėta mokėti po 4 litus. Sutvarkęs malkas, V. Kochanskas sakė padėjęs šeimininkui apeiti gyvulius, išvežęs mėšlą. Tačiau už visus šiuos darbus tegavęs 12 litų. Dar, teisybė, šeimininkas Vytautą esą kelissyk pavaišinęs rūkalais ir alumi.
V. Kochanskas sakė išėjęs iš sodybos it musę kandęs. Kur esą matyta, kad už sunkų darbą būtų sumokėta tiek mažai pinigų! Ilgai nedelsęs, V. Kochanskas sakė sugrįžęs į sodybą ir pareikalavęs "atsiskaityti pilnai".
- Bet šeimininkas nesileido į jokias kalbas, paliepė greičiau dingti iš akių, - prisiminė V. Kochanskas. - Aš, žinoma, labai susinervinau - pamačiau šalimais gulintį kirvuką ir, jį pastvėręs, puoliau Juozą mušti...
Kaip reikiant pritalžęs Juozą Šalčių, V. Kochanskas, kaip jau minėta, užsuko į trobą. Iš Veronikos Zarinskienės atėjūnas pareikalavo to paties - pinigų. Kadangi Veronika, teisiamojo teigimu, pareiškė neturinti nė lito, tuo pačiu kirvuku kliuvo ir šiai... Nežinia, kuo viskas būtų baigęsi, jei nebūtų tarpdury pasirodęs po netikėto išpuolio sąmonę praradęs, tačiau greitai atsipeikėjęs Juozas Šalčius su plaktuku rankose. Išsigandęs, kad gaus atkirtį, V. Kochanskas viską metė ir pabėgo.
Teismo posėdyje tiek Juozas Šalčius, tiek jo gyvenimo draugė Veronika Zarinskienė neigė kada nors anksčiau su Vytautu Kochansku turėję kokių nors reikalų. Šis vyriškis esą kažkada buvo užsukęs į sodybą ir paprašęs atsigerti vandens, o tiksliau, nukentėjusiųjų įsitikinimu, norėjęs tik apsižvalgyti, kas sodyboje gyvena, ar yra vertingų daiktų. Sugyventiniai prisiekinėjo, kad V. Kochanskas pas juos niekada nedirbo, taigi jie užpuolikui esą nebuvo skolingi nė lito.
Išklausęs nukentėjusiųjų parodymus, teismas apklausė liudytojus. Į kaimą dažnai užsukdavęs autoparduotuvės vairuotojas - pardavėjas patvirtino matęs, kad pas Juozą Šalčių dirbo pagalbininkas ir kad tai tikrai buvo gretimame kaime gyvenęs Vytautas Kochanskas. Kiti kaimo gyventojai irgi prisiminė Vytautą Kochanską ne kartą matę sugyventinių sodyboje - tai šis vežęs šieną, tai dirbęs kitus ūkio darbus. Remdamasis tokiais liudytojų teiginiais, teismas konstatavo, jog V. Zarinskas nesikėsino nukentėjusiųjų apiplėšti - tik siekė išsireikalauti daugiau pinigų už anksčiau atliktus darbus. Taigi įtarimas dėl pasikėsinimo apiplėšti buvo panaikintas - V. Kochanskas pripažintas kaltu tik dėl sugyventinių Juozo ir Veronikos sveikatos sutrikdymo. Tiesa, teismas atsižvelgė į teisiamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kad anksčiau jau ne kartą teistas, pripažintas itin pavojingu recidyvistu.
V. Kochanskas pataisos namuose praleis aštuonerius metus.
