Koks himnas atitiktų šiuolaikinio lietuvio dvasią?
Artėja 145-osios Vinco Kudirkos gimimo metinės. Šis žmogus bene geriausiai žinomas kaip Lietuvos valstybinio himno kūrėjas. Bet iki tapdama valstybės himnu, V. Kudirkos "Tautiška giesmė" turėjo laimėti "konkursą" prieš A. Baranausko, Maironio, A. Mickevičiaus ir kitų poetų eiles.
Pirmiausia XIX amžiaus pabaigoje kaip himnas "Narodava Lietuviška" buvo pradėta giedoti ištrauka iš Adomo Mickevičiaus "Pono Tado" ("Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata..."). Po to į tautos giesmės titulą pretendavo Jono Žiliaus-Jonylos "Lai gyvuoj mūs tauta", A. Baranausko "Tu Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėle", Maironio "Kur bėga Šešupė", J. Zauerveino "Lietuviais esame mes gimę" ir kiti kūriniai. Tačiau 1898 metais "Varpe" (105-ųjų sukaktuvių proga) buvo išspausdinta V. Kudirkos "Lietuva, Tėvyne mūsų", kuri ir išstūmė kitus galimus himnus.
Vis dėlto V. Kudirkos "Tautiška giesmė" jau iš pat pradžių susilaukė priekaištų. Dar 1917 metais "Lietuvos aidas" rašė, kad "Kudirkos himnas nei savo melodija, nei žodžiais neatitinka lietuvio dvasios". Melodija labai panaši į caro leibgvardijos Preobražensko pulko maršą. Todėl Mikas Petrauskas, Juozas Drija-Visockis ir Petras Stankevičius siūlė originalesnes savo melodijas V. Kudirkos eilėms, bet jos nebuvo priimtos.
A. Jakštas-Dambrauskas "Tautiškoj giesmėj" pasigedo žodžio "Dievas". Kai kas himne nerado ir esą maldos turinio. Todėl Lietuvos himnu buvo siūloma viena Dovydo psalmių iš Biblijos ("Dievas galybių su mumis").
Neatitinka mūsų himnas ir XXI amžiaus lietuvio dvasios! Nūdienos lietuvis jame pasigenda žodžio "krepšinis". Vietoje jo - kažkokie "takai dorybės"... "Su kuo ji, ta dorybė, valgoma?" - paklaus ne vienas šių dienų lietuvis. Antai tūlas marijampolietis mokytojas, kalbėdamasis su kolegomis, pavartojo senovinį žodį "dorybė". Kolegos mokytojai sužiuro į jį, tarsi šis būtų iš mėnulio nukritęs...
Himne turi atsispindėti ne tik tautos siekiai, bet ir pasiekimai. Lietuviams trupučiuką sekasi sporte, todėl mielai klausomasi lietuvišku olimpiniu himnu tapusios M. Mikutavičiaus dainos "Trys milijonai". Nė vienas lietuvis dar negavo Nobelio premijos mokslo ar literatūros srityse, tačiau jau turime laureatų Strasbūro "premijų", kurios "skiriamos" už teisėsaugininkų apvyniojimą apie pirštą. Apskritai didžiausi nūdienos lietuvių žygiai yra atlikti ir tebeatliekami grumiantis su teisėsauga, ginant savo nepriklausomumą nuo įstatymų ir moralės nuostatų. Tad ant tūkstantmečių slenksčio stovinčio šiuolaikinio lietuvio dvasią geriausiai atitinka jau gerą dešimtmetį Lietuvos estradoje skambanti "Bix" dainelė "Lietuvis lietuviui - vagis". Tai pats tikriausias dabartinės Lietuvos himnas!
Aleksandras Jakubonis Marijampolė
