Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Į teisiamųjų suolą sėdo Vilniuje, Mūrinės Vokės gatvės privačiame name iki suėmimo gyvenusi Yulija Galishanskyenye (30 m.). Ji buvo įtariama bendrininkavusi darant sunkius nusikaltimus - didelio masto plėšimą bei turto prievartavimą, panaudojant fizinį smurtą. Aukštąjį išsilavinimą įgijusi moteris (beje, anksčiau jau teista už neteisėtą valstybinės sienos perėjimą bei oficialaus dokumento suklastojimą ir panaudojimą) prieš daug metų į Lietuvos sostinę atvyko iš Ukrainos kaip Julija Misiūna (pavardę ir vardą ji pasikeitė po vedybų).
Į Lietuvą - dirbti prostitute
Jauna daili panelė anuomet turėjo vilties Lietuvoje užsidirbti pinigų. Puikiai žinodama, kad greičiausiai praturtėti galima teikiant prostitucijos paslaugas, Julija Misiūna ėmė darbuotis sostinės Stoties rajone. Patraukli "palydovė" netrukus susirado pastovių klientų, tarp kurių netrūko ir nusikalstamo pasaulio atstovų. Dar kiek vėliau prostitutė Julija susidraugavo su tuo laiku sostinėje plačiai veikusio V. Januškevičiaus nusikalstamo susivienijimo nariais (dabar ši banditų gauja jau "nukenksminta" - už daugybę nusikaltimų ilgiems metams sukišta už grotų).
Moteris pradėjo ieškoti pasiturinčių klientų, turėdama vienintelį tikslą - visą apie juos surinktą informaciją perduoti nusikaltėliams.
Nužiūrėjo turtingą verslininką
Su vilniečiu Arsenijumi V. Julija Misiūna susipažino gan banaliomis aplinkybėmis.Vieną dieną šis vyriškis ją - "neturinčią kompleksų karštą merginą" - išsikvietė pagal skelbimą spaudoje. Arsenijus vienanaktę draugę nusivežė į šalia Gariūnų esantį jaukų viešbutuką. Naktis Arsenijui, matyt, patiko, nes netrukus jis Juliją susirado vėl. Ir vėl abu nurūko Gariūnų link.
Dar po kurio laiko Arsenijus, nieko bloga neįtardamas, Juliją atsivežė į savo prabangų butą, esantį Vilniuje, Medeinos gatvėje. Prostitutę tiesiog pakerėjo šio buto apstatymas, įranga, jaukumas. Julija iškart suprato turinti reikalą su ypač turtingu vyru. O Arsenijus ir nebandė kuklintis, savo turtų kilmę nutylėti - pasipasakojo turįs nuosavą verslą, gaminąs ir prekiaująs puikaus dizaino baldais, taigi pinigėlių turįs "kaip šieno". Kad Arsenijus nemeluoja, Julija suprato pavarčiusi ant stalo gulinčius vyriškio įmonės reklaminius bukletus...
Dar po kurio laiko Arsenijus Julijai išsiplepėjo ir apie tai, kad sostinės pašonėje statosi prabangų namą, kad nekaip sekasi šeimyniniame gyvenime (su kitoje vietoje gyvenančia žmona esą dažnai kyla barnių, konfliktų). Paskui nesislapstydamas atsirakino bute įrengtą seifą, iš kurio išsitraukė nemažą pluoštą pinigų... Štai tomis akimirkomis Julijai ir šovė į galvą mintis, kad Arsenijus - būtent ta "dovanėlė", kurios taip laukia josios draugužiai...
Suteiktą informaciją kruopščiai patikrino
Nedelsdama nė dienos Julija Misiūna susitiko su keliais nusikalstamos gaujos nariais, kuriems pasigyrė turinti gerų naujienų. Girdi, vilnietis verslininkas Arsenijus V. - puikus jaukas, norint staigiai ir lengvai pralobti. Bendrininkė sėbrams A. Popovui, J. Piliuščenkai bei A. Raudoniui suteikė visą reikalingą informaciją - apibūdino Arsenijaus išvaizdą, pasakė šio vyriškio gyvenamosios vietos adresą, automobilio, kuriuo kasdien važinėjąs, markę bei valstybinį numerį, nurodė, kurioje vietoje Arsenijaus bute yra įrengtas seifas. Šiame seife, pasak Julijos, Arsenijus laikąs didžiules pinigų sumas.
Julija sėbrams prasitarė mananti, jog naivų ir patiklų verslininką būtų galima pagrobti, o paskui iš jo aplinkos pareikalauti didžiulės išpirkos. Kad vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai, dar esą galima apšvarinti ir verslininko butą.
Tokia Julijos informacija banditus, be abejo, sudomino. Tačiau kai jie minėtą verslininką ėmė įdėmiai sekti, kilo įtarimų, ar šis vyriškis tikrai esąs toks turtingas, kaip įsivaizduojanti rezgamo nusikaltimo bendrininkė Julija. Tad vieną pavakarę Julija buvo pakartotinai pakviesta susitikti su keliais gaujos nariais ir pasikalbėti.
Pas Juliją sutartu laiku atvyko I. Piliuščenko ir A. Popovas. Jie prostitutę nusivežė prie "Žalgirio" stadiono, į automobilių stovėjimo aikštelę, kur jau laukė kiti draugai.
Kaip buvo nustatyta per ikiteisminį tyrimą, Julija jiems dar kartą viską smulkiai papasakojo ir patikino, jog nusižiūrėta išties stambi žuvelė. Be kita ko, Julija tąsyk užsiminė, kad Arsenijaus motina sūnaus išpirkai nepagailėtų bet kokios pinigų sumos, taip duodama suprasti, jog reikėtų užsiprašyti kuo daugiau. Šio pokalbio metu buvo įvardinta ir galima išpirkos suma - 100 000 JAV dolerių.
To paties susitikimo metu Julija "chebrantų" pasiteiravo, kaip jai už tai, kad suteikusi vertingą informaciją, bus atsilyginta. Ji pageidavo gauti bent 30 procentų būsimo grobio dalies. Tačiau bendrininkai su tokiomis sąlygomis nesutiko - jie Julijai pasiūlė daugiausiai dešimt procentų. Tiesa, kaip vėliau paaiškės, Julija negavo nė cento.
Pagrobimas
Nusikalstamo susivienijimo nariai V. Januškevičius, V. Kovalčiukas, V. Misiūnas ir kiti smulkiai aptarė veiksmų planą ir nedelsdami ėmėsi jį vykdyti.
Tą rytą Arsenijus V. nuosavu "Audi 100" markės automobiliu atvyko į požeminių garažų masyvą Fabijoniškių gatvėje. Vyriškis neatkreipė dėmesio į tai, kad jau ne vieną kilometrą jam iš paskos važiavo (tai yra jį įdėmiai sekė) būsimi pagrobėjai.
Verslininkui iš paskos į garažų masyvą įsuko ir tokios pačios markės lengvasis automobilis, prie kurio stogo buvo pritvirtinti policijos švyturėliai. Iššokę lauk, du stambūs, augaloti vyrai pribėgo prie nieko nesuvokiančio Arsenijaus ir, prisistatę esantys policijos pareigūnai, vyriškio rankas surakino antrankiais. Arsenijus buvo jėga įgrūstas į užpuolikų automobilį, kažkuris iš smurtautojų ant galvos užmovė kepurę. Tada banditai apieškojo aukos kišenes. Rado ne kažin ką - 400 litų vertės piniginę, kurioje gulėjo vos 200 litų grynaisiais. Tiesa, plėšikų rankose atsidūrė ir Arsenijaus buto raktai, o čia, jei Julija nemelavo, turėjo būti daug turto...
Pagrobtas verslininkas buvo nugabentas į garažų masyvą Kalvarijų gatvėje. Užpuolikai pasiskirstė vaidmenimis: vieni surištą Aresnijų saugojo garažo viduje, kiti stebėjo duris bei išvažiavimą iš garažų masyvo.
Dar kiti gaujos nariai nuskubėjo į Arsenijaus butą, kuriame, ieškodami vertybių, viską apvertė aukštyn kojomis. Deja, pinigų rasti nepavyko. Vagišiai į krepšį įsimetė kelis butelius brangių gėrimų, "Siemens" fotoaparatą, pistoletą "Feg - Singer SMC 380" ir išsinešdino lauk. Susinervinę, kad grobis - gan menkas, plėšikai pasisavino ir 40 000 litų vertės verslininko automobilį bei mobiliojo ryšio telefoną, o nuo Arsenijaus kaklo nusegė masyvią auksinę grandinėlę su pakabučiu.
Pagrobėjai Arsenijui pagrasino, jog susidoros, įspėjo, kad gali net nužudyti, jei šis mainais į laisvę nesumokės didžiulės išpirkos. Tačiau Arsenijus nesutiko mokėti nei už savo laisvę, nei išpirką už pagrobtą automobilį ar pistoletą (už automobilį ir pistoletą plėšikai reikalavo 5 000 JAV dolerių).
Nieko nepešę gaujos nariai Arsenijų paleido vėlų vakarą. Nukentėjęs vyras iškart kreipėsi į policiją. Verslininkas nurodė, jog užpuolikai jam padarė nuostolių beveik už 47 tūkstančius litų.
Policijos pareigūnai greitai išsiaiškino, kieno tai darbas. Visi verslininko pagrobime dalyvavę gaujos nariai buvo bemat sučiupti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo metu jie už šį bei kitus nusikaltimus, kaip minėta, jau nuteisti, atlikinėja paskirtas bausmes.
Ilgai neišsislapstė
Šio ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad, planuojant verslininko Arsenijaus V. pagrobimą, gaujai aktyviai talkino tuo metu prostitute darbavusis Julija Misiūna, atitinkamas tyrimas buvo pradėtas ir šios moters atžvilgiu. Tiesa, tuo metu Julijos Lietuvoje nebuvo nė padujų - iškart po išpuolio prieš verslininką ji, net nelaukdama pažadėtojo dešimties procentų atlygio, iš Lietuvos pradingo... Taigi Julijos Misiūnos atžvilgiu pradėtą tyrimą teko sustabdyti.
Gimtojoje Ukrainoje Julija susirado darbą, įstojo mokytis į aukštąją mokyklą, ją sėkmingai baigė. Dar po kurio laiko Julija ištekėjo, kaip minėta, pasikeitė ir pavardę, ir vardą - tapo Yulija Galishanskyenye. O dar vėliau, manydama, kad viskas Lietuvoje jau nurimo, Yulija Galishanskyenye patyliukais sugrįžo į Vilnių. Ir bematant buvo sučiupta policijos pareigūnų.
Patekusi į teisėsaugininkų rankas, Yulija gana ilgai apsimetinėjo nesuvokianti, kuo įtariama, stebėjosi, kodėl jos - neva daug kartų kirtusios Lietuvos valstybinę sieną - pareigūnai nesulaikė anksčiau. Ji tvirtino niekada nesislapsčiusi nuo policijos, nežinojusi, kad yra ieškoma.
Gynėsi ir painiojosi
Duodama parodymus, Yulija Galishanskyenye kaip įmanydama bandė išvengti atsakomybės už kadais įvykdytus sunkius nusikaltimus. Ji pareiškė, kad nusikaltėlių gaujos nariai patys turėjo informacijos apie pasiturintį verslininką Arsenijų V. - ji esą niekam nieko apie šį vyruką nepasakojusi, jokios informacijos nesuteikusi. Tiesa, kiek vėliau Yulija prisipažino, jog apie Arsenijaus turimą turtą nusikalstamo susivienijimo nariai jos vis dėlto klausinėjo. Yulija pareiškė, neva susitikimo automobilių stovėjimo aikštelėje prie "Žalgirio" stadiono metu jai į galvą buvo įremtas pistoleto vamzdis ir įsakmiai pareikalauta sakyti viską, ką žinanti apie minėtą verslininką ir jo turtus. Pabūgusi, kad grasinimai nužudyti (nušauti) nebūtų įvykdyti, Yulija sakė banditams papasakojusi viską, ką apie savo buvusį klientą žinojusi. Yulija kategoriškai paneigė kai kurių gaujos narių išsakytus žodžius, neva už šią informaciją ji prašiusi materialinio atlygio.
Pažymėtina tai, kad Yulija, duodama parodymus, nuolat painiojosi, buvo nenuosekli, neprisimindavo, ką sakiusi anksčiau. Ji, deja, negalėjo paaiškinti, kodėl sėbrai visi kaip vienas apie savo bendrininkę papasakojo ką kita.
"Kelialapis" į pataisos namus
Vilniaus apygardos teismas Yuliją Galishanskyenye pripažino kalta už bendrininkavimą darant didelės vertės turto plėšimą bei bendrininkavimą prievartaujant turtą (panaudojant fizinį smurtą) ir skyrė teisiamajai galutinę ketverių metų trukmės laisvės atėmimo bausmę, kurią reikės atlikti Panevėžio pataisos namuose. Nuteistoji dar privalės atlyginti nukentėjusiajam materialinius nuostolius (ieškinio suma padalinta visiems nusikaltimo bendrininkams po lygiai).
