Prokuratūros dieną - kovo 30-ąją, kaip pavyko sužinoti, šalies prokurorai savo profesinę šventę nukėlė į kovo 31-ąją, penktadienį. Ir kaip nenukels - kuris pareigūnas norės eiti į darbą, kai beveik nespėta sudėti bluosto, kai ir galva gali plyšti iš skausmo, o gal ir su seniai matyta drauge ar draugu neatsisveikinta.
"Akistata" kuo nuoširdžiausiai sveikina visus šalies prokurorus ir, nepaisant to, jog darbas žmogų puošia, linki, kad šios profesijos atstovai darbo turėtų kuo mažiau.
Šia proga "Akistatos" žurnalistė Virginija Grigaliūnienė skaitytojams pateikė šiek tiek pastebėjimų "prokurorine" tematika, o įvairaus rango prokurorams uždavė po kelis klausimėlius.
Poromis po du, po du...
Panevėžio apygardos bei miesto apylinkės prokuratūrose darbuojasi ne vienas prokuroras, kurio antroji pusė - nė kiek ne prastesnė: irgi užsiima tokia pačia veikla! Pavyzdžiui, apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokuroro Vytauto Sabaliausko žmona Jelena - tos pačios prokuratūros Pirmojo skyriaus, tiriančio pačius sunkiausius ir sudėtingiausius nusikaltimus, prokurorė; Pirmajam skyriui vadovauja Rimantas Ražanskas, o jo brangiausioji, Janina, "prokurorauja" Valdymo ir analizės skyriuje; ilgus metus "svajonių jaunikiu" kolegų už akių vadintas apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis prieš kurį laiką pasipiršo ne kokiai gydytojai ar pedagogei, o... Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje besidarbuojančiai Jūratei...
Beje, galime drąsiai teigti, jog Valdemaras Mociškis bei šio kolega, Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vadovas Arvydas Gramba, vieni pirmųjų atkreipė dėmesį į Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Vilijos Blinkevičiūtės viešai išsakytą nerimą dėl šalies demografinės padėties prastėjimo ir suskubo padėtį taisyti - šiuo metu ir Valdemaro žmona Jūratė, ir Arvydo išrinktoji Jolita (beje, irgi miesto apylinkės prokuratūros prokurorė!) - vaikelių auginimo atostogose...
Žurnalistų vis dar nemėgsta
Prieš maždaug devynerius metus "Akistatos" žurnalistė pabandė prašnekinti tuometinį Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Rimantą Ražanską. Niūraus ir piktoko pareigūno įspūdį palikęs prokuroras tuomet atvirai prisipažino labiausiai už viską gyvenime nemėgstąs žurnalistų (nors kadaise pats buvo įstojęs į žurnalistiką!!!). "Akistatos" korespondentei anuomet pasiteiravus, kodėl šioje prokuratūroje nuo žiniasklaidos taip uoliai slepiama informacija apie mieste užregistruojamus sunkius nusikaltimus, ponas Rimantas dar labiau apsiniaukė ir sudundėjo lyg vėlyvo rudens griaustinis: "Prokuroras - ne višta, padedanti kiaušinį ir iškart užkudakuojanti!" Miesto prokuratūros šefo kabineto tarpduryje bemindžikuodama, žurnalistė vis dėlto išsiaiškino, kad Rimantas Ražanskas labai mėgsta kramtomąją gumą "Dirol", neskaito laikraščių, rašančių kriminalinėmis temomis (o juk čia - tiek informacijos teisėsaugininkams!), Ukmergės prokuratūros - ankstesnės darbovietės - pasiilgsta lyg moters ir, kas ypač pagirtina, puikiai moka vokiečių kalbą!
Parūpo sužinoti, ar gerbiamas prokuroras per tuos "maždaug devynerius" metus nepakeitė nuomonės apie žurnalistus. Gal per šį laiką tapo kalbesnis, linksmesnis? Deja. Vos išgirdęs, kas kitame telefono laido gale kalba, ponas Rimantas suskubo informuoti, jog yra nustatyta bendravimo su korespondentais tvarka ir tuojau pat atsisveikino. Ką gi, paskambinome... ne, ne apygardos prokuratūros spaudos atstovei Vidai Bielskytei, o... poniai Janinai Ražanskienei.
- Gerbiama prokurore, susidarė įspūdis, kad jūsų sutuoktinis Rimantas - "sunkus vyras": nelinkęs bendrauti, labai ambicingas, nuolat surūgęs, be nuotaikos... O gal namuose jis - visai kitoks?
- Iš tiesų, namuose Rimantas - neatpažįstamas! Ir labai kalbus, ir labai mielas, ir labai geras... Ir humoro nevengia! Aš jį puikiai pažįstu - jau daugiau kaip 25 metai esame kartu...
- Nejau niekada nepasitaiko nekalbadienių?
- Žinoma, kad ne! Jei prokuroras nelinkęs bendrauti su žurnalistais, dar nereiškia, kad jis toks ir su šeimos nariais. Matot, jūsų darbas - iš prokurorų išpešti kuo daugiau. O prokurorų kredo - žurnalistams pasakyti kuo mažiau!
- Suprantama... Vis dėlto prašyčiau labai atvirai atsakyti: ar verta tekėti už prokuroro?
- Visas netekėjusias moteris galiu nuraminti - jei draugaujate su tokią profesiją pasirinkusiu vyriškiu ir jis jums pasipiršo - be jokios baimės atsakykite "Taip". Tikrai neprašausite pro šalį! Mat prokuroro profesiją renkasi labai įdomūs žmonės.
- Jūsų sūnus Mindaugas pernai irgi buvo "įšventintas" į prokurorus, šiuo metu darbuojasi Kaune. Tai, kad sūnus pasekė tėvų pėdomis, judu su vyru džiugina ar liūdina?
- Nei džiugina, nei liūdina. Mindaugas profesiją rinkosi pats - be jokių protekcijų ar "stūmimų". Beje, jis ilgai svarstė, ką pasirinkti - teisę ar tarptautinius santykius. Kadangi pasirinko teisę, profesinė šventė mums tapo šeimynine...
Kaip prokurorė aferistus "išdūrė"...
Prieš porą mėnesių Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Olga Vasiliauskienė demaskavo telefoninių aferistų gaują. Keliolika minučių po pusiaunakčio, tai yra tuo metu, kai prokurorė jau saldžiai miegojo, į jos namus kažkas paskambino. Netikėtai prižadinta pareigūnė pakėlė telefono ragelį ir gerokai sutriko išgirdusi, jog nepažįstamas balsas teiraujasi būtent Olgos Vasiliauskienės. Iškart buvo paaiškinta, neva suaugęs Olgos sūnus ką tik padaręs avariją, taigi reikia skubiai krapštyti piniginę... Taip, Olga turi suaugusį sūnų, bet jis - puikiai žinojo - yra savo namuose... Po akimirkos supratusi, jog skambina aferistai, prokurorė jau buvo bemetanti ragelį, tačiau staiga persigalvojo - nusprendė nepagailėti laiko ir sukčius demaskuoti. Ji suvaidino, jog labai susinervino dėl sūnų ištikusios bėdos ir užsiprašytą pinigų sumą nesiderėdama sutiko perduoti atvyksiančiam tarpininkui. Laukdama svečių prokurorė paskambino į policiją, ir aferistų bendrininkė tučtuojau buvo sulaikyta. Vėliau paaiškėjo, jog Pasvalyje tąnakt darbavosi gauja iš Panevėžio, prieš tai iš vienos kraštietės jau spėjusi išvilioti nemenką pinigų sumą.
- Ar dažnai pasitaiko tokių "bukų" nusikaltėlių - bandančių apmauti net pareigūnus?- paklausėme ponios Olgos Vasiliauskienės.
- Toks atvejis man buvo pirmas. Beje, tą pačią naktį kažkas paskambino ir buvusiam mūsų apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, į pensiją išėjusiam Vačikauskui. Jam irgi buvo pranešta, neva sūnus padarė avariją, todėl reikia nemažai pinigų. Tačiau pas prokurorą niekas taip ir neatvažiavo - matyt, pinigų "surinkėja" prieš tai buvo sulaikyta prie mano buto... Tai, kad aferistai pasirinko prokurorus, manau, buvo atsitiktinumas - savo nelaimei, sukčiai atvertė ne tą Pasvalio miesto telefono abonentų knygos puslapį...
- O ar per jūsų darbo prokuratūroje praktiką pasitaikė, kai širdyje norėdavote, jog nusikaltėlis būtų ne teisiamas, o išteisintas?
- Nusikaltimą padariusio asmens galima nebent gailėti - tik ne norėti, kad jis būtų išteisintas.
- O jei pabandytumėte įsivaizduoti štai tokį dalyką: tardomas nusikaltėlis staiga prisipažįsta meilėje... Kaip į tai reaguotumėte?
- Nežinau... Man taip nepasitaikė. Manau, kad tai įmanoma tik filmuose... Beje, tikrai yra toks rusų filmas: prokurorė pamilo nusikaltėlį, tačiau vėliau šis ją apgavo...
Griežtas, bet... teisingas
- Marijampolės prokuratūra - tikra teisėsaugos institucijų vadovų kalvė: kadaise čia darbavosi dabartinis Lietuvos saugumo vadas Arvydas Pocius, duris varstė ankstesnės kadencijos generalinis prokuroras, nūnai teisėjas Antanas Klimavičius; ne vienas buvęs Suvalkijos sostinės prokuratūros prokuroras dabar užima aukštas pareigas pasienio tarnyboje... Gal ir tamsta jau dairosi ant tramplino, ruošdamasis karjeros šuoliui? - paklausėme Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Rimą Bradūną.
- Po teisės studijų pradėjau dirbti Marijampolės prokuratūroje, vėliau išvykau vadovauti Jonavos rajono prokurorams. Po kurio laiko vėl sugrįžau į Marijampolę - užsivilkau teisėjo mantiją. Netrukus gavau pasiūlymą vadovauti šio miesto prokuratūrai ir be ilgų svarstymų sutikau... Nežinau, ar tai galima vadinti kopimu karjeros laiptais... Be to, nesu iš tų, kurie tik ir galvoja apie karjerą. Kol kas tikrai neketinu keisti nei darbovietės, nei gyvenamosios vietos - yra ką veikti ir Marijampolėje.
- Sakykite, kuo Marijampolės krašto nusikaltėliai skiriasi nuo "jonavinių"? Gal suvalkiečiai vagys ar plėšikai pasižymi didesniu apetitu?
- Nemanyčiau, kad marijampoliečiai turi kokių nors išskirtinių bruožų. Beje, kriminogenine prasme Jonavos rajonas buvo kur kas sudėtingesnis nei Marijampolė. Antai jei Jonavos rajone kasmet vidutiniškai užregistruojama po 20 tyčinių nužudymų, tai Marijampolės krašte tokia statistika - perpus mažesnė. Mat Jonavoje kadaise dirbo "laisvų statybų" gavę nuteistieji, kurių daugelis po bausmės atlikimo čia ir pasiliko. Antra, netoli Jonavos - "garsusis" Ruklos miestelis, kuriame teisėsaugos pareigūnams darbo per akis...
- Teko girdėti, jog esate labai reiklus ir griežtas vadovas. Ypač tiems pavaldiniams, kuriems nejaučiate simpatijos...
- Simpatijos ar antipatijos yra labai subjektyvus dalykas. Kita vertus, aš niekada nesutikčiau su tuo, jog ilgus metus prokuroru dirbęs asmuo būtinai yra ir geras prokuroras. Man reikia gerų specialistų, o ne tokių, kurie prokuratūroje dirba "be ugnelės".
- O jei tai būtų specialistės?..
- Svarbiausia, kad prokuroras tinkamai atliktų savo pareigas. Nė kiek nebijau jaunų, nors praktikos ir stokojančių, tačiau imlių, nebijančių darbo, norinčių tobulėti prokurorų, nesvarbu, tai būtų vyrai ar moterys.
- Vadinasi, vargu ar galime tikėtis kada nors išgirsti gandų apie vyriausiojo prokuroro tarnybinį romaną su pavaldine...
- Manau, kad tokio džiaugsmo žurnalistai niekada neapturės...
Žurnalistams - geros naujienos!
- Jus pažįstantieji tvirtina, jog, atsisėdęs į generalinio prokuroro krėslą, nosies neužrietėte, neišpuikote; pavaldiniai iš apygardų bei apylinkių prokuratūrų šnabždasi, esą atvažiavęs aplankyti generalinis - ne toks, kaip ankstesnieji: paprastas, vienodai dėmesingas tiek prokuratūros vadovui, tiek prokuroro padėjėjui; sostinės antrosios apylinkės teisme, kurio kolektyvui vadovavote prieš tapdamas generaliniu prokuroru - vos ne gedulo nuotaikos... Ką tai galėtų reikšti? Gal esate per geras vadovas? - pasiteiravome šalies generalinio prokuroro Algimanto Valantino.
- Va va, aš dabar ir galvoju: jeigu taip apie mane kalbama - gal tikrai blogai elgiuosi? Gal reikia keistis? Na, žinoma, juokauju... Iš tiesų, nesu toks geras ir nuolaidus, kaip galbūt atrodo iš šalies. Tiesiog stengiuosi suprasti žmogų, ir tiek.
- O, sakykite, ar nepradedate gailėtis priėmęs Prezidento pasiūlymą užimti šalies generalinio prokuroro vietą?
- Gailiuosi...
- ?????
- (juokiasi) Niekada nesigailiu dėl savo sprendimų, nes jų nepriimu staigiai - viską iki smulkmenų apsvarstau, permąstau, įvertinu, sudėlioju...
- Na, o kokių priemonių ketinate imtis, kad jūsų pavaldiniai - pradedant apylinkių prokuratūromis ir baigiant generaline prokuratūra - bendraudami su žurnalistais būtų atviresni, malonesni?
- O, kokie jūsų norai (juokiasi)... Iš tikrųjų, šiuo klausimu kai kurie prokurorai galėtų būti supratingesni. Kita vertus, yra dalykų, kurių, ypač kai nebaigtas ikiteisminis tyrimas, žurnalistams tikrai nereikėtų žinoti... Aš labai dideles viltis sieju su naujai formuojamu viešųjų ryšių skyriumi, su pareigūnų mokymais.
- Tačiau yra ir tokių prokurorų, kurie su žurnalistais nebendrauja išvis!
- Turiu vilties, jog per artimiausius kelis mėnesius šiuos klausimus pavyks išspręsti, taigi greitu laiku žurnalistams su prokurorais bendrauti tikrai bus lengviau...
- Labai malonu tai girdėti! Tačiau nugirdome ir tai, jog šįvakar šalies prokuratūrų atstovai renkasi į sostinę švęsti Prokuratūros dieną. Kur, jei ne paslaptis, "grand pokylį" planuojate surengti?
- Cha, cha, cha, koks čia "grand pokylis"?! Susirinksime "Šarūno" viešbutyje, pakelsime vyno taurę...
- Ant vaišių stalo, ko gero, bus ne tik vyno...
- Nežinau (juokiasi), gal... Reikėtų tikslintis pas pagrindinius renginio organizatorius.
- O ar šis prokurorų susiėjimas daug kainuos, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojams?
- Jeigu jus tai domina, žmonės dedasi savo pinigėlius...
- Iš generalinio turbūt neėmė nė lito...
- Kodėl? Aš toks pats prokuroras kaip ir kiti!
- Tai kiek gi, jei ne paslaptis, jūsų šeimos biudžetas nukentėjo?
- Šito tai jau nepasakysiu...
- Na ir nereikia. Visiems gero vakaro o, kai kuriems ir lengvų pagirių!
