Mūsų šalies valdžia yra be galo gailestinga - ji nedraudžia skurdžiams skursti. Žmonės jau prarado viltį gyventi geriau. Aš ir dauguma mano pažįstamų esame patyrę daugybę skaudžių likimo smūgių. Gaila tik, kad ne visada iš patirties būsi sotus ir apsirengęs. Paprastoje šeimoje, kokių yra nemažai, seniai pamirštas dešros ir saldumynų skonis, pamirštos knygos, žurnalai ir laikraščiai, pamirštos netgi tradicinės šeimos šventės, tokios kaip gimtadieniai ir vardadieniai. Paprasta lietuvių šeima, nuo senų senovės garsėjusi vaišingumu, dabar jau nebesikviečia svečių, o ir patys niekur nevaikšto. Esame pasidarę irzlūs, pikti ir šykštūs. Bet tai - ne iš gero gyvenimo. Juoką kelia politikų šūkiai, kad nusipelnėme gyventi geriau. Dauguma tikrai nusipelnėme to geresnio gyvenimo, bet ar gyvename? Geriau gyvena tik išrinktieji ir jų giminės bei artimi draugai. Jeigu neturi įtakingų giminaičių ir draugų, vadinasi, nieko ir nenusipelnei. Tad gyvenimas darosi vis blogesnis ir blogesnis. Kiek išvykusių, vykstančių ir dar vyksiančių darbo ir normalesnio gyvenimo ieškoti į užsienį? Kažin ar mūsų "šalies galvose" lieka vietos pamąstymams apie žmogaus jausmus? Juk dauguma šeimų lieka čia, Lietuvoje, laukdamos sugrįžtančio tėvo, motinos, vyro ar žmonos, kuris parveš uždirbtus pinigus, kad šeima galėtų patenkinti pačius minimaliausius savo poreikius. O tas išvykusysis - ką jis jaučia ten, svetimoje šalyje, kur neretas nesupranta netgi kalbos, kur nėra artimųjų, kur viskas svetima.
Kažin ar kas važiuotų svetur, jeigu jam būtų suteikta galimybė čia pat, Lietuvoje, gauti nuolatinį darbą ir normalų atlyginimą, na, nors ketvirtadalį Seimo nario ar ministro algos. Kažkodėl dar neteko girdėti, kad Seimo narys ar ministras viską mestų ir išvažiuotų šeimai duonos uždirbti į užsienį. Juokinga, jeigu nebūtų graudu iki ašarų. Aš nežinau, ar "valdžios galvose" iš tiesų yra vietos galvoti apie kitus, juk ten visi tarpeliai prikimšti ir užimti minčių apie savo ateities gerovę. Eis metai, ir tapsime labiau patyrę, išsilakstę po kitas šalis, kaip konservatoriai po kitas partijas. Nežinau, kaip mums mylėti Lietuvą, jeigu esame priversti iš jos išvykti. Kažin ar netapsime lietuviais be Lietuvos?
Kotryna SKUODIENĖ
