Prezidentas Rolandas Paksas ragina spartinti žemės grąžinimo reformą, ypač Vilniaus apskrityje, o žemės ūkio ministras ir žemėtvarkininkai prašo daugiau lėšų žemės grąžinimo klausimams spręsti.
Prezidentas R. Paksas antradienį (03.04) susitikime su žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu, Vilniaus apskrities viršininku Gediminu Paviržiumi bei kitais pareigūnais aptarė žemės grąžinimo reformos eigą.
Kaip po susitikimo sakė prezidento atstovas spaudai Rosvaldas Gorbačiovas, žemės grąžinimas yra viena pagrindinių prezidento programinių nuostatų, dėl to dėmesys jai užbaigti yra didelis.
R. Paksas, atstovo spaudai teigimu, susitikime atkreipė dėmesį, kad jau 11 metų Lietuvoje vykstanti žemės reforma labai užsitęsė ir daugelis šalies piliečių iki šiol dar turi problemų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, miškus bei vandens telkinius.
Valstybės vadovas sakė ypač esąs susirūpinęs žemėtvarkos projektų įgyvendinimu Vilniaus apskrityje. Čia nuosavybės teisės atkurtos tik 67,17 proc. gyventojų, pateikusių prašymus dėl žemės grąžinimo, taip pat daug nesuprojektuotų rėžinių kaimų. Tai, R. Pakso nuomone, sunkina žemės gražinimą, nes kyla daug ginčų tarp žemės paveldėtojų.
Prezidentas taip pat atkreipė dėmesį į pažeidimus ir piktnaudžiavimus projektuojant žemės sklypus šalia Vilniaus miesto.
R. Paksas pažymėjo, kad Vyriausybė turėtų skirti daugiau dėmesio, kad žemės reforma būtų įvykdyta sėkmingai, o žemės nuosavybės atkūrimas būtų baigtas laiku - 2004 metais.
Valstybės vadovas taip pat akcentavo didesnę kiekvieno pareigūno asmeninę atsakomybę vykdant žemės reformą.
J. Kraujelis žurnalistams teigė, kad pagrindinė žemės grąžinimo reformos problema yra finansavimas. Kad žemės grąžinimas būtų užbaigtas iki kitų metų pabaigos, kaip numatyta Vyriausybės programoje, ministro teigimu, kitiems metams reikia skirti 131 mln. litų.
Pasak J. Kraujelio, šiais metais numatyta 69 mln. litų, kol kas skirta 49 proc. numatytų lėšų.
"Bėda. Jeigu norim baigti reformą, reikalingi pinigai", - sakė J. Kraujelis.
Be to, ministro teigimu, trūksta ir pareigūnų atsakomybės, todėl reikia atlikti visų projektų ekspertizę.
Pasak J. Kraujelio, daug problemų atsirado ir dėl to, kad anksčiau buvo spaudžiama užbaigti reformą iki 2000 spalio.
"Projektai buvo padaryti sėdint kambariuose ir labai skubant. Dabartiniu metu apskritys susiduria su konkrečiomis problemomis, kai kuolą reikia kalti ant kuolo", - sakė J. Kraujelis.
Susigrąžinti žemės ūkio nuosavybę, ministro teigimu, nori 130 tūkst. gyventojų. Iš viso iki šių metų vasario 1 dienos yra grąžinta 84 proc. žemės.
Daugiausiai problemų, J. Kraujelio teigimu, kyla Vilniaus krašte, nes trūksta dokumentų.
G. Paviržis žurnalistams sakė, kad lėti reformos tempai Vilniaus apskrityje yra sąlygoti objektyvių priežasčių.
Pasak jo, dėl istorinių aplinkybių tarpukario laikotarpiu nebuvo atlikta žemės reforma, kai kur nebuvo išskirstyti vienkiemiai.
Be to, žemės nuosavybės dokumentų reikia ieškoti ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Baltarusijos archyvuose. G. Paviržio teigimu, daugeliu atveju tokių dokumentų nėra, todėl žmonėms tenka tuos juridinius faktus nustatinėti teisme.
G. Paviržis taip pat pažymėjo, kad dėl pasikeitusios įstatymų bazės Vilniaus rajone ir mieste 2001-2002 metais reforma nevyko.
Vilniaus apskrities viršininko teigimu, šiems metams reformos vykdymui Vilniaus apskrityje reikėtų papildomai skirti 10 mln. litų, kitiems metams - 12 mln. litų. Dar po 2,5 mln. litų, viršininko teigimu, reikėtų skirti žemėtvarkininkų tarnybų išlaikymui. Be to, reikėtų 60 naujų darbo vietų matininkams, tiek pat žemėtvarkininkų, kurie galėtų sutvarkyti pateiktą medžiagą.
"Be finansų mes šito nepadarysime", - sakė G. Paviržis. Jis pasidžiaugė, kad premjeras Algirdas Brazauskas "teigiamai reagavo" į Vilniaus apskrities prašymą šiems darbams skirti papildomai lėšų.
"Baigti žemės reformą 2004 metais Vilniaus apskritis yra stabdys", - sakė G. Paviržis.
BNS
