Prasižengusius vaikus globėja įstumdavo į dilgėlyną Nežmoniškos gyvenimo sąlygos globėjos namuose iš

Prasižengusius vaikus globėja įstumdavo į dilgėlyną Nežmoniškos gyvenimo sąlygos globėjos namuose iššaukė jos globotinių protestą. Nebepakęsdamos žeminančio elgesio, mergaitės viena po kitos pabėgo. Telšių vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo Vytauto Šaltmerio ir Viešvėnų seniūnijos vyr. specialistės globai Jadvygos Žimkuvienės dėka įsikūrusios pas naująją globėją, Rainių kaime, sesutės Vilma ir Lina pasijuto pilnateisėmis šeimos narėmis. Nudžiūvus ašaroms, jos prakalbo apie patirtus košmarus ir egzekucijas. Išmoko kovoti už save Vilma lanko devintą klasę, jos sesuo Lina -- ketvirtą. Nors jos dar nepilnametės, tačiau gyvenimas išmokė pakovoti už save. Neradusios motiniškos meilės ir namų šilumos, mergaitės oficialiai pasiprašė išeiti iš globėjos šeimos. Pirmoji drąsų žingsnį žengė penkiolikametė Vilma. Pas globėją išgyvenusi ketverius metus paauglė pareiškė daugiau čia neliksianti. Mokykloje surengto susirinkimo metu Vilmą palaikė klasiokės. Į kabinetą įsiveržusios nekviestos moksleivės papasakojo, ką globėjos namuose patyrė jų draugė. Abejonių daugiau neliko, kad paauglei reikia naujų namų. Pabėgo trys globotinės Praėjus daugiau kaip pusmečiui, Vilmos pavyzdžiu pasekė dvylikametė Lina. Mergaitei šis žingsnis buvo itin sunkus, net teko palikti tris sesutes ir broliuką, jų labai pasiilgsta. Vilma ir Lina -- ne vienintelės palikusios globėją. Dar anksčiau iš tos pačios globėjos namų paspruko vyriausioji jų sesuo, dabar gyvenanti savarankiškai, su draugu auginanti vaikelį. Jeigu padėtis šeimoje nesikeis, nežinia, kiek dar globotinių paseks jų pėdomis. Negali uždrausti lankytis Atrodo, senoji globėja, netekusi globotinių, savo kaltės neįžvelgia ir kalčiausia laiko Viešvėnų seniūnijos vyr. specialistę globai J.Žimkuvienę. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo V.Šaltmerio teigimu, globėja neturi teisės uždrausti lankytis jos namuose tol, kol užsiima globa. Pasak vyr. specialistės J.Žimkuvienės, jos žinioje yra 10 globėjų ir jokių nusiskundimų ar konfliktų tarp jų nėra, nuolat palaikomas ryšys. Neaišku, kodėl minima globėja jos vengia, neateina pasitarti dėl globojamų vaikų. Lakstė po įvairias įstaigas J.Žimkuvienės teigimu, Vilmai paliekant globėjos namus, ši nepasiūlė pinigų, nors neseniai buvo už ją gavusi 500 litų pašalpą. Priminus, kad paauglei reikia įduoti nors kelis litus, ištraukė 100 litų. Pasak J.Žimkuvienės, kitą dieną globėja sukėlė ant kojų įvairias įstaigas, dėl Vilmos išėjimo iš namų visą kaltę suvertė seniūnijos vyr. specialistei. Globėja norėjo bet kokia kaina susigrąžinti pabėgėlę, tačiau per prievartą meilės neužsitarnausi. Užkrovė namų ruošos darbus Vilmai rimtai apsisprendus palikti globėjos namus, su ja ruošėsi išeiti ir jaunesnioji Lina. Nors abi mergaitės buvo susirinkusios savo daiktus, vis dėlto Lina tąkart taip ir neišvyko. Kaip nedrąsiai prasitarė mergaitė, širdžiai nemieluose namuose liko tik iš baimės. Nelikus namuose Vilmos, globėja namų ruošos darbus užkrovė Linai. Jai teko plauti indus, tvarkyti kambarius, nes didesnių už ją nebebuvo, išskyrus septyniolikametę seserį. Tiesa, vyriausioji, pasak seserų, globėjos namuose turi išskirtines teises. Globėja išsirinko numylėtinę Kai Lina išsijuosusi dirbdavo, vyriausioji sesuo, globėjos numylėtinė, ilsėdavosi patogiai atsisėdusi. Be to, namuose nelikus Vilmos, privilegijuotoji puldavo Liną. Greitai pilnametystės sulauksiančiai paauglei globėja patikėjo prižiūrėtojos pareigas. Nepaisant to, kad visos sesutės ir broliukas yra vienos motinos ir tėvo, vyriausioji juos ne tik prižiūrėjo, bet ir persekiojo bei žiauriai baudė. Liepė suvalgyti vėmalus Klausantis mergaičių pasakojimo, sunku buvo patikėti, kad tokie dalykai apskritai įmanomi. Pasirodo, suvalgyti sriubai globėjos sūnus duodavo vos 3 minutes, jo motina buvo kur kas "atlaidesnė" -- prie stalo leisdavo būti 5 minutes. Tačiau tai vieni niekai, palyginus su tuo, ką teko iškęsti vaikams. Kai varškėčius valgiusi viena iš mergaičių apsivėmė, globėja visų vaikų akivaizdoje liepė suvalgyti ... vėmalus. Vaikus drausmino dilgėlėmis "Radusi blogai išplautas lėkštes, globėja mesdavo žemėn, o paskui priekaištaudavo, kad per mus indai skyla. Prasižengėliams drausminti ji naudojo dilgėles", -- sunkias dienas prisiminė Vilma. "Jeigu nesuvalgydavome maisto, nuvesdavo į dilgėlyną ir įstumdavo. Broliukas ilgai atsimins tą dieną, kai mūsų vyriausioji sesuo prikišo dilgėlių jam į kelnes, o globėja, kad būtų skaudžiau, patrynė užpakaliuką ir liepė atsisėsti", -- patirtas egzekucijas atskleidė iš globėjos namų pasprukusios sesutės. Galėjo sušalti daržinėje Sprunkančią Liną vijosi jos vyriausioji sesuo, kuri nusitvėrusi pagalį norėjo grąžinti atgal pas globėją. "Išsigandusi slėpiausi svetimoje daržinėje, galvojau, jog geriau nueisiu į kapines sušalti negu grįšiu atgal", -- savo pabėgimo istoriją prisiminė ketvirtokė. Kaimiečiai apie sustirusią mergaitę pranešė policijai, ši informavo Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Sužinojusi kur randasi Lina, globėja norėjo ją žūtbūt susigrąžinti. Tačiau vaiko atsakymas buvo kategoriškas: "Ne!". Tikrajai motinai nerūpi Pernakvojusi Viešvėnų seniūnijos vyr. specialisto ūkiui Rimanto Sukausko svetinguose namuose, Lina pasiprašė pas anksčiau iš globėjos pasprukusią seserį Vilmą, kuri jau gyveno pas naująją globėją Vilmą Pociūtę. Taip jos pačios iniciatyva abi seserys apsigyveno V.Pociūtės namuose. Apsiėmę globoti sesutes, 26 metų Vilma su 33 metų Gintaru augina savo šešerių metukų dukrelę Gretą. Jų dviejų kambarių bute atsirado vietos dar dviem sudėtingo likimo vaikams, kurių tikroji motina neaugina, nes jai brangesnė degtinė ir vyrai, o tėvas miręs. Tapo trijų vaikų mama "Iš pradžių Greta buvo nepatenkinta, kad reikės dalintis, tačiau greitai jos tapo geromis draugės", -- sakė netikėtai trijų vaikų mama tapusi V.Pociūtė. Beje, anksčiau šeima rūpinosi mergaite iš Telšių vaikų globos namų, pasiimdavo ją savaitgaliais. Tačiau mergytės tėvas, sužinojęs, kad svetimi žmonės nori pasiimti globoti jo vaiką, nusprendė pats juo pradėti rūpintis. Naujus globėjus vadina tėvais "Apsistojusios pas naująją globėją, jau pirmą dieną supratome, kad norime čia likti. Gerai sutariame ne tik su globėja, bet ir jos vyru. Juos vadiname mama ir tėte. Senąją globėją vadinome teta, nes taip ji pati norėjo", -- sakė naujus tėvus suradusios mergaitės. Kaip pažymėjo vyr. specialistė J.Žimkuvienė, bet kam negali atiduoti globoti vaikų. Žmogų reikia pažinti, juo pasitikėti, todėl V.Pociūtei ir pasiūlė tapti globėja. Kol kas nėra jokių nusiskundimų nei iš globotinių, nei iš globėjos, mergaitės jau adaptavosi naujoje šeimoje. Aplinkiniai labai klydo Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjas V.Šaltmeris ir seniūnijos vyr. specialistė J.Žimkuvienė džiaugėsi, jog globotinė Vilma labai pasikeitė. Paauglei nebereikia nei psichologų, nei psichiatrų, apie kuriuos užsimindavo senoji globėja. Beje, naująją globėją aplinkiniai įtikinėjo, jog su paaugle neva turės problemų. Tačiau, pasak V.Pociūtės, jie labai klydo. "Globėjams įsipareigojant užauginti vaikus, reikia žinoti, jog būtina su jais bendrauti", -- sakė V. Šaltmeris. Kad reikia užsiimti su vaikais, pritarė ir globėja V.Pociūtė, vakarus skirianti pokalbiams su mergaitėmis. Pakenkė perdėtas griežtumas Naujuose namuose valgį gamina globėja V.Pociūtė, visa šeima kartu sėda prie stalo. Pas senąją globėją tvarka buvo kitokia -- globėjos tikroji šeima valgydavo atskirai nuo globotinių. Dabar mergaitės naujos mamos teprašo vieno -- nevirti senuosiuose namuose per kiekvienus pusryčius įgrisusios manų košės. "Pas senąją globėją nejaučiau jokios meilės, jokios šilumos. Aš ją tik gerbiau kaip žmogų", -- atviravo Vilma. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjas V.Šaltmeris tokius santykius paaiškina perdėtu globėjos griežtumu. Beje, pati moteris to ir neslėpė. "Visą gyvenimą išdirbau pedagoge, žinau, kaip vaikus auklėti", -- sakydavo ji įvairių tarnybų darbuotojams. Iš mokyklos -- prie karvių Nuo pečių nukritus namų ūkio naštai, mergaitės gali daugiau laiko skirti mokslams. "Anksčiau grįžus iš mokyklos, pavalgydavau ir eidavau melžti karvių. Nelikdavo laiko pasiruošti pamokoms", -- sunkias dienas kaimo vienkiemyje prisiminė Vilma. Kai kurie seniūnijos gyventojai įtariai vertina pensininkės didžiulį norą būti globėja. Aptarinėjama, ar tik vaikai nepaimti iš išskaičiavimo. "Iš kokių pinigų šeima pasikeitė namo langus, duris, įsigijo techniką?", -- aptarinėja kaimiečiai. Mokė būti itin pamaldžiais "Kai apsigyvenome, pirmaisiais metais rugsėjo 1-osios proga globėja nupirko drabužių, o paskui beveik nieko nebegaudavome, išskyrus apatinius. Globėja pati suskirstydavo, ką mums nešioti iš krūvos padėvėtų drabužių, kuriuos atveždavo jos dukra", -- nuoskaudos neslėpė Vilma. Globėja vaikus mokė būti itin pamaldžiais, kiekvieną sekmadienį liepdavo eiti į bažnyčią. "Kiekvieną vakarą į kambarį susirinkę su globėja garsiai kalbėdavome rožančių. Kodėl šioje ceremonijoje nedalyvaudavo globėjos vyras ir suaugęs sūnus?" -- nesuprato mergaitės. Valgydavo gėdydamiesi draugų Viešvėnų seniūniją ir Telšių vaikų teisių apsaugos tarnybą buvo pasiekusios kalbos, kad globotiniams trūksta valgyti. J.Žimkuvienė iš pradinukų auklėtojų girdėjo, kad mažieji ne visada sotūs. V.Šaltmeris tuo klausimu kalbėjosi su globėja, klausė, kodėl, kai kiti vaikai valgo mokyklos valgykloje, jos globotiniai, pasislėpę nuo draugų, kažką kramsnoja. Moteris paaiškino, kad ji įduodanti namuose pagamintą maistą, geresnį negu valgykloje. Trukdydavo atviram pokalbiui Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėjo V.Šaltmerio teigimu, dažnų apsilankymų metu globėja sustatydavo vaikus parodomajai programai. Gabūs vaikai dainuodavo, deklamuodavo eilėraščius. Tačiau kur kas svarbiau, ką mažieji jaučia savo mažose širdelėse, ar jie mylimi. Kaip patikino V.Šaltmeris ir J.Žimkuvienė, sužinoti, kas iš tikrųjų vyksta šeimoje, nebuvo paprasta. Vizitų metu vaikai buvo nepaliekami vieni su tarnybos ir seniūnijos darbuotojais. Atviram pokalbiui užsimegzti trukdė ir globėjos sūnus, įsitaisydavęs kampe stebėti, kas vyksta. Giedra Akavickienė Iš kairės: naujosios globėjos dukra Greta, seniūnijos vyr. specialistė globai J.Žimkuvienė, globotinės Lina ir Vilma bei naujoji globėja V.Pociūtė.