Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policininkai tebesižavi drąsia Skaisčiūnų kaimo gyventoja Aurelija A. (10 m.), kuri nepabūgo dviejų plėšikų ir bandė ne tik išvengti jų išpuolio, bet ir puolė priešintis. Pastabi mergaitė buvo tarsi siūlo galas, pareigūnams nustatant įtariamuosius.
Keturis mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos pagrandukė Aurelija tą rytą buvo likusi namuose viena, nes jai reikėjo eiti tik į antrąją pamoką. Tėtis ir mama jau buvo išėję į savo darbus. Pastaroji dirba budėtoja vietos mokykloje.
Kai jau buvo belikę keliolika minučių iki planuotos Aurelijos kelionės į mokyklą, ji išgirdo netikėtą beldimą į duris. Pažvelgusi pro langą, mergaitė pamatė už durų stovintį vaikinuką. Šis garsiai pasakė norintis atsigerti vandens. Aurelija nesutriko: neprašytam svečiui atrėžė, kad jokio vandens nepaduos, nes užrakintos durys - tėvai neleidžiantys jai įsileisti vidun nepažįstamus asmenis. Pažvelgusi įdėmiau, pradinukė pastebėjo, kad kieme slapstydamasis stoviniuoja dar vienas nepažįstamasis. Jai pasirodė, kad norima uždaryti kiemo šunis į tvartą. Supratusi, kad atsidūrė keblioje situacijoje, Aurelija skubiai griebė mobilųjį telefoną ir parašė tėčiui žinutę, kad kieme blaškosi įtartini tipai. Vos tik pranešimas buvo išsiųstas, mergaitė išgirdo, kad į kitą kambarį tarsi būtų patekęs žmogus. (Plėšikai, atlupę lango rėmą, įlipo vidun.) Aurelija puolė rašyti dar vieną žinutę, kad namuose - vagys ir ji bijanti eiti į mokyklą, tačiau nespėjo jos išsiųsti, nes išgirdo artėjančius žingsnius. Ji įsimetė telefoną į kišenę ir sumetė, kad reikia gintis - nusistvėrė šepečio.
Vos tik virtuvėje pasirodė pirmasis įsibrovėlis, Aurelija traukė jam šepečio kotu per kaktą. Kadangi jėgos buvo nelygios, nusikaltėliai mažylę nuginklavo. Jie kaipmat aptiko drąsuolės telefoną ir apžiūrėję suprato, ką buvo sumaniusi mažoji. Vienas įsibrovėlis mergaitę laikė, o kitas ištrynė parašytą tekstą ir parašė melagingą sakinį: "Viskas gerai, einu į mokyklą". Šią žinutę jis išsiuntė Aurelijos tėčiui.
Tada plėšikai, pakišę mergaitę po lova ir dar užmetę antklodę, kad ji nieko nematytų, bei nurodę nejudėti, pradėjo krėsti namus. Viską naršė ir vertė ant žemės: drabužius ir patalynę, vaikų knygas ir sąsiuvinius, maisto produktus, namų apyvokos daiktus. Apėjo kambarius, virtuvę, sandėliuką - viską paskui save paliko kaip po karo. Jų rankose atsidūrė mobilusis telefonas, 1 350 litų, traktorininko pažymėjimas, banko kreditinė kortelė. Prigrasinę Aurelijai ilgai tūnoti po lova, nes antraip jie esą padegs namą, nusikaltėliai išėjo.
Mergaitė tyliai tūnojo tik kelias minutes. Tuomet tučtuojau šoko pro duris ir leidosi mokyklos link. Motina, žinojusi, kad dukrelė turi ateiti į antrąją pamoką, jos jau buvo spėjusi pasigesti. Moterį ištiko šokas, kai pamatė labai sutrikusią Aureliją ir išgirdo jos pasakojimą. Žinia netruko apskrieti visą mokyklą. Dauguma džiaugėsi ne tik mažylės drąsa, bet ir dėl to, kad plėšikai vis dėlto buvo gailestingi - paliko mergaitę nesumuštą, gyvą.
Aurelija pareigūnams detaliai apibūdino įsidėmėtus plėšikus. Tapo aišku, kad Skaisčiūnuose iš pat ryto įžūliai darbavosi 16-mečiai marijampolietis Edgaras L. ir vietos gyventojas Vilmantas K. Abu - seni pareigūnų pažįstami: pirmasis jau teistas kartą, o antrasis - net tris. Tai ilgapirščiai, šmirinėdavę prekybos kioskuose, plėšikai, baugindavę praeivius, valkatos, nelankantys mokyklos, neklaužados, pamynę suaugusiųjų patarimus ir reikalavimus, nerūpestingų tėvų vaikai. Anksčiau Vilmantas yra mokęsis kartu su apiplėštos Aurelijos broliu - tada jis vagiliavo ir mokykloje, ir už jos ribų. O Edgaras pareigūnams kėlė problemų net tada, kai buvo vos penkiametis - pradingo kelioms paroms iš namų, nes savarankiškai sėdo į traukinį ir atsidūrė Kaune. Manoma, kad Aurelijos šeimos namus nusikaltimui paaugliai pasirinko ir žinodami, kad rytą juose gali nebūti žmonių, ir manydami, kad kiek atokus vienkiemis taip greitai nepatrauks kaimynų ar atsitiktinių praeivių dėmesio.
Įdomu, kad abu įtariamieji prieš porą dienų iki apiplėšimo Skaisčiūnuose (ir dar vienas jų bendras) jau buvo įkliuvę dėl vadinamojo gatvės plėšimo ir dvi paras praleidę areštinėje. Jie nuskriaudė pensininkę marijampolietę Aldoną P. (73 m.), vakare ėjusią miesto centrine gatve. Užpuolikai senutę užklupo prie pat jos namų ir atėmė rankinę, kurioje buvo telefonas ir 75 litai. Jaunieji plėšikai buvo grubūs - savo auką stūmė taip stipriai, kad puldama moteris susilaužė ranką.
Pareigūnai viliasi, kad dabar jaunųjų nusikaltėlių laukia laikinas gyvenimas izoliuotoje aplinkoje ir griežto auklėjimo pamokos. Antraip jų aukų sąrašas tik ilgės, nes įžūlūs nepilnamečiai jaučiasi nebaudžiami.
