Irena ZUBRICKIENĖ
- Vaikinukui vertėjo tada mums skambinti - gal pirmą kartą jo gyvenime (ir gal net vienintelį!) į jį buvo garbingai kreiptasi: "Pone"! - šmaikštavo Marijampolės policijos komisariato budėtojai, prisiminę sausio viduryje telefoninio anonimo sukeltą skandalą dėl neva tuoj tuoj sprogsiančios Marijampolės didžiosios bažnyčios. - Kai vėliau iš kriminalistų sužinojome, kad melagingo pranešimo autorius yra Karolis Dainauskas, beliko atsidusti, kad policijai iki kaulų smegenų pažįstamas vaikinas daro "karjerą" - nuo plėšiko iki teroristo!
Pranešimas nepasitvirtino
Anonimo skambučio, kuriuo buvo pranešta apie grėsmę bažnyčiai, Marijampolės policija sulaukė sausio 14-osios vakarą. Budėtojas Vytautas, skambinusįjį mandagiai pavadinęs ponu ir paprašęs prisistatyti, išgirdo: esą Sigitas Tamkevičius. Nors budėtojas kalbėdamas bandė laimėti kuo daugiau laiko ir paklausė skambinusiojo adreso, anonimas skubiai padėjo telefono ragelį.
Kaip žinia, pranešimas nepasitvirtino - skubiai iškviesti "Aro" pareigūnai sprogmenų bažnyčioje nerado. Išprašyti laukan tikintieji, kurie tuo metu meldėsi, sustoję gatvėje piktinosi, jog niekdariai nusitaikę net ir į šventovę. (Skelbiama, jog tai buvo pirmas Lietuvoje "telefoninio teroristo" sukeltas incidentas bažnyčios adresu.)
Tyrimas sėkmės nežadėjo
Įvykį pradėję tirti Marijampolės kriminalistai pasirinko teisingą kelią - telefoninio chuligano ieškojo bažnyčiai artimų žmonių rate. Juk "toli nuo Dievo" esantis pilietis nežinotų, kaip tiksliai vadinasi (iš keturių žodžių - Šventojo Arkangelo Mykolo bažnyčia) pagrindinė Marijampolės šventovė, turbūt skubiai nesuregztų ir garsiojo Kauno arkivyskupo vardo bei pavardės. Prireikė dešimties dienų, kad "ponas teroristas" būtų išaiškintas. Tyrimui įpusėjus, policininkai prasitarė, kad dvasininkai, į kuriuos jie kreipėsi, kažkodėl nenoriai padėjo aiškintis nusikaltimą - vis teisinosi neturį laiko, aiškino nesugebėsią pagal įraše skambantį balsą atpažinti anonimo. Vis dėlto atkaklus policininkų darbas apvainikuotas sėkme - bažnyčios aplinkos žmonės atpažino marijampoliečio Karolio Dainausko (20 m.), bažnyčios choro giesmininko ir Mišių patarnautojo, balsą.
Geradarių pagalbos nevertino
Šlietis arčiau bažnyčios Karolis pradėjo praėjusių metų vasarą, kai sugrįžo iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo už plėšimą. (Šio nusikaltimo irgi būta netradicinio - vaikinukas nusižiūrėtai aukai pakišo žaislinį pistoletą, bet streso įvarė ir savo pasiekė!) Vakarykščiam kaliniui, vaikystę praleidusiam vaikų namuose (motina Levutė Dainauskienė tada buvo patekusi į koloniją už vagystes), nieko daugiau ir nebuvo likę, nes jis nebeturėjo pastogės: kol Karolis kalėjo, 2003-iųjų vasarą namuose mįslingai kilusiame gaisre žuvo jo motina, o du vyresnieji broliai dabar įsikūrę kas sau. Gailestingosios vienuolės ir šiaip atjaučiančios tikinčiosios, norėdamos išgelbėti pasiklydusią sielą, rūpinosi Karolio kasdienybe, net surado jam namus - pas vieną geraširdę garbaus amžiaus marijampolietę. Pensininkė taip rūpinasi jaunu įnamiu, našlaičiu, kad net ir išaiškėjus jo darbeliui labai domėjosi, kada vaikinas bus išleistas iš policijos ir kas jam gresia. "Akistatos" žiniomis, moteriškė ir dabar rūpinasi netolimos praeities besigailinčiu globotiniu.
Gelbėtojai tik "pasitreniravo"
Po netrumpų paieškų (domėtasi klierikais, pašalintais iš studijų, jaunuoliais, turėjusiais konfliktų su bažnyčios tarnais) būdami beveik tikri, kad "sprogdintojas" yra Karolis Dainauskas, pareigūnai rytą paskambino į jo globėjos namus ir pasiteiravo šeimininkės. Atsiliepė Karolis. Šimtus kartų pokalbio įraše išklausytas "teroristo" balsas nudžiugino pareigūnus - tas pats tembras, tas pats žodžių dėstymo greitis. Kriminalistų užkluptas vaikinas iš karto prisipažino ir berte išbėrė, kad labai gailisi. Jis teigė lemtingąją pavakarę apsvaigęs nuo išgerto stipraus alaus ir bjauriai pajuokavęs. Esą blaivus niekada nebūtų taip padaręs. Karolis tuokart labai sutriko išgirdęs, kiek daug pinigų jam gresia pakloti kaip atlygį už be reikalo sutrukdytą "Aro" išminuotojų, gaisrininkų, policininkų ir medikų ekipažų darbą. Tiesa, teismui šios tarnybos jokių ieškinių taip ir nepateikė. Kaip po teismo juokavo valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Vitalijus Krivičius, gelbėtojai savo darbą tą vakarą turbūt įvertino tik kaip gerą treniruotę ar mankštą...
Beje, apkaltintas Karolis labai nustebino visko mačiusius pareigūnus. Vieną dieną vietos laikraštyje pasirodė jo vardu pasirašyta žinutė "Atsiprašau..." Joje vaikinas savo poelgį vadino neapgalvotu, atsiprašė arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, vietos vyskupų, kunigų ir visų tikinčiųjų, kurie tą vakarą buvo išgąsdinti ir negalėjo dalyvauti mišiose. Karolis atsiprašė ir visų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Tokia praktika (viešas atsiprašymas) įtariamųjų ir kaltinamųjų pasaulyje iki šiol Marijampolėje nebuvo populiari.
Tik baudžiamasis nusižengimas
Išaiškintas "telefoninis teroristas" nebuvo suimtas. Mat toks melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų, anot Baudžiamojo kodekso, yra traktuojamas kaip baudžiamasis nusižengimas, už kurį gresia tik viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Nors Karolis ir nenurodė tikrosios savo skandalingo poelgio priežasties, pavadindamas tai tik juoku, galima nuspėti, jog jis jautė nuoskaudą bažnyčios tarnams. Mat vienuolės ir kunigai, morališkai rėmę "beatsiverčiančią sielą", pastaruoju metu vis dažniau papriekaištaudavo Karoliui, kad jis gyvena netinkamai - išgėrinėja, blogai elgiasi, nekuria ateities. Taigi tokie "pamokslai" galėjo turėti įtakos sausio 14-ąją plačiai nuskambėjusiam įvykiui: melagingas pranešimas galėjo būti neblaivaus vaikinuko mintyse susikaupusio pykčio pasekmė.
Prisišiukšlinęs atgailavo
Ir bene įdomiausia šioje istorijoje, kad Karolis, iš netoli komisariato esančio taksofono tuokart paskambinęs į policiją apie neva būsiantį sprogimą, pats tuoj pat nuskubėjo į tą pačią bažnyčią ... melstis. Kai tikintieji buvo išvesti iš pastato, Karolis kartu su visais lyg niekur nieko stebėjo specialiųjų tarnybų darbą. Kaip sako patyrę policininkai, ne tik filmuose nusikaltėliai mėgsta sugrįžti į nusikaltimo vietą...
Už marijampoliečių ramybę sutrikdžiusį "žaidimą" Karolis Dainauskas neseniai išgirdo teismo nuosprendį. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Gudas paskyrė "ponui melagiui" 30 parų arešto. Kaip šią bausmę įvertino įvykį tyrę pareigūnai, tai pats palankiausias teismo žodis vaikinukui iš visų galimų - šiltai ir sočiai atbus mėnesį itin modernioje Marijampolės pataisos namų areštinėje ir vėl bus laisvas. Ir be jokios "uodegos", be jokių įpareigojimų. Kas gali žinoti, gal tikrai liūdno likimo vaikas pagaliau pradės gyventi netrukdydamas kitiems?
Nuotrauka iš redakcijos archyvo:
- Karolis Dainauskas - liūdno likimo vaikas
