Sigitas STASAITIS
Prieš ketvetą metų nebeapsikentę vietinių nusikaltėlių "germanų" gaujos siautėjimo ir policijos bejėgiškumo, nusikaltėliams atkirtį davė susivienijusi grupelė Raseinių verslininkų ir kitų vyrų. Po jų surengto mitingo, šalyje sukėlusio didžiulį rezonansą, iš posto išlėkė Raseinių policijos vadovas A. Bakša. Tačiau kai aistros nurimo ir prasidėjo teismų maratonas, du Raseinių nusikaltėlių lyderiai atsipirko švelniomis bausmėmis. Kol kas griežčiausiai nuteistas verslininkas Česlovas Danielius (35 m.). Už tai, kad lėkdamas mašina nusikaltėlių bičiulis nusivertė nuo plento, Česlovas į koloniją išsiųstas net 6 metams.
Klimatas mieste ilgai kaito
Raseiniškiai ilgokai kentė vietinius chuliganus, vagis ir plėšikus. "Germanų" gaujos, kurių lyderiais buvo įvardijami broliai Marius ir Darius Germanavičiai, nariai vis įžūlėjo. Gaujos nariai ėmė kavinėse rengti pogromus, o gatvėse užpuldinėti praeivius. Kartu ėmė daugėti akiplėšiškų vagysčių, net reketas. Policininkai nesėdėjo sudėję rankų - gaujos lyderiai Marius ir Darius, kiti gaujos nariai už smulkius nusikaltimus užsidirbo po porą teistumų, tačiau teroras miesto gatvėse nesiliovė.
Matydami, kad iš policijos mažai naudos, neapsikentę susivienijo būrelis verslininkų bei jų draugų. "Akistatos" žiniomis, Raseinių vyrai "germanų" gaują perspėjo, jog jei vagystės ir girti išpuoliai nesiliaus, jie patys imsis mieste įvesti tvarką. Perspėtieji tik nusijuokė.
Tuomet Raseinių vyrai pagavo vieną iš brolių Germanavičių, jam įkrėtė į kailį, išrengė nuogą, surišo ir atvežę automobilio bagažinėje išmetė visuotinai pajuokai centrinėje Raseinių aikštėje. Prieš nuvažiuodami jį nufotografavo ir žurnalistams išplatino nuotraukas.
"Germanų" gaujos nariai nedelsdami surengė atsaką - per miesto šventę slėnyje sukėlė muštynes.
Tačiau "germanams" to pasirodė per maža. 2003-iųjų birželio 1-osios vidurdienį į Raseinius atburzgė keli lengvieji automobiliai, pilni jaunų skustagalvių, apsiginklavusių beisbolo lazdomis. Manoma, kad tądien prie "germanų" buvo prisijungę nusikaltėlių draugai iš Kauno ir Tytuvėnų.
Pogromas vidury dienos
Iššokę iš automobilių, keliolika skustagalvių puolė prie gatve ėjusio Žydrūno Skamarako - tuomet Seimo nario Kęstučio Skamarako sūnaus. Jaunas vaikinas buvo žiauriai sumuštas, po to kaulų lūžius ilgai gydėsi ligoninėje. Po to banditai įsiveržė į verslininko Sauliaus Vaidoto nuosavą namą. Verslininkas tuo metu buvo išvykęs, tad chuliganai name surengė tikrą pogromą - plytomis bei lazdomis išdaužė langus, suniokojo baldus bei daiktus, sumaitojo kieme stovėjusį automobilį, mirtinai išgąsdino nėščią S. Vaidoto žmoną bei senyvą motiną.
Miesto policininkai tik skėsčiojo rankomis - jie pogromą pramiegojo. Kai pareigūnai atvyko į nusikaltimo vietą, banditai buvo jau seniai išsilakstę.
Tą pačią dieną Raseinių vyrai nutarė veikti patys. Susėdę į automobilius jie važinėjo po miestą, kol pamatė "germanų" gaujos narių bičiulį Antaną Dumalaką. Vyrukas bandė bėgti, tačiau buvo pačiuptas ir nuvežtas prie Luknės ežero. Čia įkliuvėlis buvo plakamas, murkdomas ežere, patyrė daugybę kitokių žeminančių patyčių. Kalbama, kad A. Dumalakas parašė prisipažinimą dėl vagystės, tačiau jį gavę policininkai išmetė. Po egzekucijos vaikinas 3 paras vartėsi ligoninės lovoje.
Vakarėjant Raseinių vyrai pamatė lengvuoju automobiliu su žmona ir dukra važiuojantį kitą įtartiną pilietį - kažko nuolat su "Germanų" gaujos nariais besitrinantį raseiniškį Gintautą Lukšą. Pamatęs atlekiančius Raseinių vyrų automobilius, G. Lukša metėsi bėgti. Vyrai - vytis, pro langus į bėglio mašiną šaudydami nepavojingais šratiniais revolveriais. G. Lukša iš baimės prarado orientaciją ir užmiestyje lėkdamas didžiuliu greičiu nusivertė nuo kelio į Dubysos slėnį. Avarijos metu sunkiai susižeidė bėglio žmona ir dukrelė.
Po mitingo - skandalas
Kitą rytą buvo sulaikytas vienas iš Raseinių vyrų - Henrikas Kurašauskas. Baisiai pasipiktinę raseiniškiai miesto centre susibūrė į mitingą.
Tuo metu Raseinių policijoje ir prokuratūroje nebuvo sumanaus viešųjų ryšių specialisto, kuris būtų numalšinęs minios aistras paaiškindamas, jog H. Kurašauskas sulaikytas visai dėl kitų dalykų - tiriant bylą dėl kontrabandos. To nežinodami žmonės pasikvietė žurnalistus, išklojo visus susikaupusius skaudulius. Todėl kitą dieną spauda pranešė, jog Raseiniuose vidury dienos nebaudžiami siaučia sužvėrėję banditai, kuriuos, neapsikęsdami policijos neveiklumo, tramdyti susibūrė Raseinių vyrai. Žinoma, buvo pridurta, kad policija suiminėja ne banditus, o savanorius tvarkdarius.
Šalyje kilo didžiulis skandalas. Tuometinis prezidentas Rolandas Paksas trenkė kumščiu į stalą ir pareikalavo įvesti tvarką. Iš posto išlėkė atpirkimo ožiu padarytas Raseinių policijos vadovas Alius Bakša, o į miestą patruliuoti įvestos karių bei policijos pajėgos.
Ilgainiui aistros nurimo, prasidėjo bylinėjimosi maratonas, o byla virto politine. Kai ikiteisminį tyrimą atliekantys Šiaulių apygardos prokuratūros pareigūnai nusprendė sulaikyti du įtariamuosius Raseinių vyrus, prie prokuratūros piketą surengė šalies nacionalistinių jėgų lyderis Mindaugas Murza. Kartu su juo piketavo ir Seimo narys K. Skamarakas.
Prasidėjo teismų maratonas
Išsilaižęs žaizdas, A. Dumalakas noriai bendradarbiavo su policininkais, jiems pirštu parodė visus neva jį mušusius Raseinių vyrus, todėl 6 jų buvo pasodinti į teisiamųjų suolą. Nors iki paskutinės minutės teisiamieji tikino A. Dumalako nė pirštu nelietę, teismas 5 kaltinamuosius nuteisė ir tik vieną išteisino. Už neteisėtą laisvės atėmimą bei lengvą sužalojimą Saulius (33 m.) ir jo brolis Vytautas (46 m.) Vaidotai, Alvydas Kučinskas (42 m.) bei Algirdas Zaica (39 m.) buvo nuteisti kalėti nuo 2 metų ir 8 mėnesių iki 3 metų. Savo mašinos bagažinėje A. Dumalaką vežęs Gedas Staškus (20 m.) nuteistas kalėti 45 paras. Visiems 5 vykdyti bausmes atidėta keletui metus.
Po poros dienų į teisiamųjų suolą atvesdinti broliai Darius (23 m.) ir Marius (20 m.) Germanavičiai. Jie kaltinti sumušę 3 žmones, taip pat įvykdę smulkų chuliganizmą. Subendrinus bausmes ir pridėjus anksčiau skirtąją, visus 3 mušęs Marius nuteistas kalėti 4 metus. Neatsiradus liudytojų, kad žmones daužė ir Darius, pastarasis nuteistas kalėti tik 1 metus ir 7 mėnesius už viešosios tvarkos sutrikdymą.
Iškelta baudžiamoji byla ir dėl Gintaro Lukšos avarijos. Atsakomybėn buvo patrauktas verslininkas Česlovas Danielius - jis apkaltintas, kad G. Lukšos mašiną visureigiu "Toyota 4 Runner" persekiojęs, nes norėjęs Gintautą... nužudyti.
Kaltinimus pavadinęs nesąmone, įtariamasis tikino į avarijos vietą atvažiavęs vėliau, kai G. Lukšos mašina jau gulėjusi griovyje aukštyn ratais. Č. Danielius pateikė ir alibi - net 6 Raseinių vyrai pareigūnams liudijo, kad tuo metu, kai iš baimės pastiręs Gintautas lėkė nuo persekiotojų, Česlovas buvęs kartu su jais Raseiniuose.
Skirtingos teismų nuomonės
Kriminalistai irgi ne kvailiai - jie įrodė, kad Č. Danielius meluoja. Mat sekant kontrabanda įtariamą H. Kurašauską, buvo klausomasi jo mobiliojo telefono. 2003-iųjų birželio 1-ąją užfiksuota, kad H. Kurašauskui paskambinęs Č. Danielius pranešė persekiojąs G. Lukšą.
2006-ųjų gegužę Šiaulių apygardos teismas Č. Danielių išteisino, o jo alibi melagingai patvirtinusius 4 liudytojus nuteisė už melagingus parodymus. Melagiai įpareigoti sumokėti baudas po 2500 litų.
Prokurorai apskundė nuosprendį, bylą dar kartą nagrinėjo Apeliacinis teismas. Prieš kelias dienas jis paskelbė, kad Č. Danielius visgi kaltas, tik ne dėl pasikėsinimo nužudyti, o dėl išprovokuotos avarijos. Bausmė griežta - verslininkas nuteistas kalėti 6 metus, konfiskuotas jo visureigis. Iš Česlovo avarijoje nukentėjusiųjų šeimai priteistas per 120 000 litų ieškinys.
"Tai tikrai politinė byla - aiškios valdžios pastangos sugniuždyti žmonių iniciatyvą, kad daugiau niekas nedrįstų įžūliems nusikaltėliams net pagrasinti, - taip nuosprendį vertina Raseinių vyrai. - Niekas neįruošė G. Lukšos kankinti ar juolab žudyti, su juo reikėjo tik pakalbėti. Visoje istorijoje griežčiausiai nubaustas Česlovas, lyg jis būtų vertęs Gintautą lėkti kaip akis išdegus ar būtų pats nustūmęs nuo plento."
Paskutinėmis žiniomis, nuteistasis nuosprendį apskundė, tad paskutinį žodį turės tarti Aukščiausiasis Teismas. Tad kol kas politizuota Raseinių istorija tęsiasi.
Redakcijos archyvo nuotr.
2003-iųjų birželio 2-ąją įvyko policijos neveiklumu pasipiktinusių raseiniškių mitingas, šalyje sukėlęs didžiulį rezonansą. Tačiau po to labiau už nusikaltėlius nukentėjo jų tramdytojai.
(Rasein.jpg)
