Lietuvoje galima tik ant rankų pirštų skaičiuoti atvejus, kai karinę tarnybą atlieka žinomų valdžios vyrų, politikų, garsių asmenybių atžalos.
Iš visų dabartinių Lietuvos parlamentarų sūnų privalomąją karo tarnybą ryžosi atlikti vos du. Tai Seimo narių Jono Pinskaus ir Gintauto Mikolaičio atžalos.
G. Mikolaitis tvirtino, kad jo sūnų Mindaugą tarnauti kariuomenėje iš dalies paskatino tragiška pusbrolio mirtis. "Pusbrolis žuvo važiuodamas motociklu. Anksčiau jis dirbo apsaugoje - saugojo aukščiausio rango pareigūnus, o sūnus taip pat norėjo dirbti tokį darbą. Todėl būdamas šaukiamojo amžiaus nutarė tarnauti kariuomenėje. Aš jo net nebandžiau išsukti, nes savų išsukinėti negalima. Sūnų tarnyba pakeitė į gerąją pusę, nes kariuomenė - vyriškumo mokykla", - sakė Seimo narys. Jis pridūrė, kad baigęs tarnybą sūnus įstojo į aukštąją mokyklą.
"Manau, kad tokie pavyzdžiai, kai tarnauja žymių valdžios vyrų, politikų atžalos, tikrai paskatintų nevengti tarnybos ir kitus vyrus. Tai juk garbės reikalas. Į Afganistaną gi šauktinių neveža, kaip buvo sovietmečiu. Nebėra ir tų vadinamųjų "dedovščinų". Tie iš anų gūdžių laikų atkeliavę mitai yra jau sugriauti," - sakė G. Mikolaitis.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sūnus Juozas kariuomenėje nėra tarnavęs, nes šiuo metu kremta mokslus Vilniaus universitete.
Klaipėdos karo prievolės centro viršininkas majoras Rolandas Lukšas teigia, kad šiuo metu mažėja šauktinių poreikis Lietuvoje. Prieš dešimt metų reikėjo apie 6 tūkst. vyrų, šiais metais šauktinių reikia tik apie 1,6 tūkst. Jis paneigė ir mitą, kad tarnauja dažniausiai kaimiečiai - majoro žiniomis, tiek iš miesto, tiek iš kaimų atvykusių šauktinių skaičius yra apylygis.
R. Lukšas pridūrė, kad dabar labai aktyviai yra verbuojami vyrai dirbti profesinėje karo tarnyboje.
Konstitucijoje numatyta, jog kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga - atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir būti pasirengusiam ginti valstybę nuo agresijos. Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, visi jaunuoliai nuo 16 metų tampa karo prievolininkais ir privalo užsiregistruoti teritoriniuose karo prievolės skyriuose. Į privalomąją karinę tarnybą šaukiami 19-26 metų jaunuoliai. Savanoriškai galima pradėti tarnauti ir anksčiau - 18 metų. Tarnyba trunka 12 mėnesių. Pirmuosius 3 mėnesius jaunuoliai mokosi pagal bazinio kario kursą, o vėliau tęsia tarnybą kariniuose daliniuose. Alternatyvioji karo prievolės tarnyba trunka 18 mėnesių. Po privalomosios tarnybos jaunuoliai įtraukiami į kariuomenės aktyvųjį arba mobilizacijos rezervą.
Užsienyje tarnauti armijoje politikų vaikams yra prestižas
Praėjusį mėnesį pasaulį apskriejo paslaptimi laikyta žinia, kad jau kurį laiką Afganistane tarnauja Didžiosios Britanijos princas Haris. Tai, kad karinę tarnybą atlieka net princai, Didžiojoje Britanijoje yra tęstinė tradicija, nes pagal ją karališkosios šeimos atstovai paprastai turi karinį rangą.
JAV taip pat laikoma pagarbos ženklu, jei vyras yra tarnavęs kariuomenėje: pavyzdžiui, kariškiai masiškai nebalsavo už anuometinį JAV prezidentą Bilą Klintoną, nes jis kario duonos neragavęs.
Ginklą ryžosi paimti ir Danijos Karalystės princesė Meri. Ji šį mėnesį baigė tėvynės gynimo kursus.
