Albertas ONIŪNAS
Prieš Kalėdas nemaloni procedūra laukia dviejų uostamiesčio kriminalinės policijos pareigūnų. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Narkotikų ir neplatinamų medžiagų kontrolės skyriaus komisarui Sergejui Liamcevui ir tos pačios tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės skyriaus komisarui Viačeslavui Žarkovui bus surengta neeilinė atestacija, bus sprendžiama, ar komisarai yra kompetentingi toliau eiti savo pareigas.
Sukčių šeimyna?
Klaipėdos policijos vadovybė neslepia, jog nemalonumai patyrusius operatyvininkus užgriuvo dėl to, kad policijos slaptieji informatoriai Igoris Serovas (33 m.) ir Algimantas Baranauskas (38 m.) apkaltino komisarus įvairiais dalykais. Patikslinsime, kad tieji asmenys yra Abu jie savanoriškai atskleidė visuomenei savo statusą. I. Serovas neseniai paleistas į laisvę. Prieš tai jis atsiprašė komisaro V. Žarkovo dėl šmeižto.
Igoris Serovas, kaip ir jo tėvas Olegas Serovas, seniai pažįstami Klaipėdos kriminalistams. Igoris anksčiau tris kartus teistas už vagystes ir kitus smulkius nusikaltimus. Manoma, kad pastaraisiais metais Serovai sukčiavo - smulkūs verslininkai, nesugebantys susigrąžinti skolų ir neturintys rimtų ryšių nusikalstamame pasaulyje, kreipdavosi į juos. Serovai iškart užsiprašydavo dešimt procentų visos skolos, paimdavo pinigus, tačiau kad skolą išluptų visiškai nieko nedarydavo.
Pareigūnai tik puse lūpų kalba apie I. Serovą iš kitos pusės - kaip apie informatorių. Galima suprasti, kad jis vis dėlto teikė policijai informaciją, tai truko ne vienerius metus, tačiau operatyvinė byla kaip agentui I. Serovui nebuvo užvesta. Tai ir nėra būtina, nes operatyvinės veiklos įstatymas numato, kad kriminalisto ir agento susitarimas bendradarbiauti gali būti ir raštiškas, ir žodinis.
Išdavė draugus ir liko laisvas
1999 metų lapkričio 4 dieną I. Serovas su savo draugais A. Klinkovu, V. Jonikovu iš UAB "Prekybos namai" "Trelė" vieno savininkų, J. Kiričenkos, pareikalavo 3 000 JAV dolerių. Pinigai neva turėjo būti sumokėti, nes J. Kiričenka teisėsaugos organams suteikė kažkokios informacijos. Reikalaujant pinigų, I. Serovas šaudė iš V. Jonikovui priklausančio nelegalaus ginklo. Nukentėjusysis perdavė prievartautojams du automobilius, tačiau tuo pat metu kreipėsi pagalbos į ONTT. Buvo surengta pasala, kurios metu "Aras" reketininkų trijulę suguldė ant žemės. Iškart po sulaikymo I. Serovas pareiškė pareigūnams padėsiąs atskleisti savo įvykdytą nusikaltimą, nes labai nenori būti suimtas. Ir įvardijo, kad pagrindinis įkaltis byloje - pistoletas - yra pas tokį V. Krylovą. Kol operatyvininkai suko galvas, kaip suimti tą V. Krylovą su visu pistoletu, neišduodant I. Serovo, šis vėl pateikė konstruktyvų pasiūlymą. Tiesiog paskambinsiąs V. Krylovui ir pasakysiąs, kad ginklui yra pirkėjas. Taip ir padarė. Nustebusiam bendrininkui išaiškino, kad sulaikytas buvo per klaidą, o dabar viskas esą gerai, reikia atvežti pistoletą. Taip V. Krylovas buvo įviliotas į spąstus ir suimtas, ginklas rastas.
Norvegai neapsaugojo
I. Serovas trokštamą laisvę atgavo - buvo paleistas už 12 500 litų užstatą, tačiau jau po trijų mėnesių pabėgo iš Lietuvos į Norvegiją, kur praleido daugiau nei metus. Tuo laiku jo bendrininkas V. Krylovas buvo nuteistas trejiems, A. Klinkovas - penkeriems metams laisvės atėmimo. V. Jonikovas taip pat pasislėpė ir iki šiol nerastas. Norvegijoje I. Serovas prisišliejo prie kažkokios liuteronų pakraipos bažnyčios ir net teigia tapęs šios bažnyčios pastoriumi. Vėliau jis pasiprašė politinio prieglobsčio, ketindamas dalyvauti liudytojų apsaugos programoje, įrodinėjo Lietuvoje jam gresiančius pavojus. Tačiau norvegų valdžia I. Serovui populiariai išaiškino, kad jei lietuviai kreipsis dėl išdavimo, teks taip ir padaryti. Todėl bus geriau, jei I. Serovas savo noru grįš į Lietuvą, išspręs savo problemas su teisėsauga, po visko bus galima šnekėtis apie "liudytojų apsaugą". I. Serovui teko paklausyti patarimo ir lipti į keltą, plaukiantį Klaipėdon. Čia vyras buvo sulaikytas ir suimtas.
Atsidūręs už grotų I. Serovas ėmė intensyviai bendradarbiauti su prokurorais ir išpasakojo viską, ką tik žino apie nusikalstamo pasaulio reikalus, apie tai, ką pavyko sužinoti Šiaulių kalėjime. Manoma, kad I. Serovas pateikė tam tikros informacijos, padėjusios atskleisti brolių Žukauskų, Jako, Jakubausko nužudymų aplinkybes. Tačiau tuo pačiu metu I. Serovas intensyviai rašė skundus į visas įmanomas instancijas, kuriuose kaltino ONTT komisarus V. Žarkovą ir V. Plotkiną juo pasinaudojus ir palikus likimo valiai.
Lyg ir agentas, lyg ir ne...
I. Serovo teismo posėdžiai buvo uždari, žiniasklaidos atstovai į juos nebuvo įleidžiami. Teisiamasis pareiškė esąs nekaltas, o vykdęs ONTT komisarų V. Plotkino ir V. Žarkovo užduotis. Esą iš nukentėjusiojo J. Kiričenkos turėjo būti nupirkti ginklai uostamiesčio nusikalstamo pasaulio legenda laikomam S. Gaidjurgiui nužudyti. Taip pat I. Serovas pareiškė, kad vykdė ir kitos teisėsaugos struktūros užduotį sekti komisarą V. Žarkovą. O kai pastarasis apie tai sužinojo, iškėlė I. Serovui bylą. Versija skamba fantastiškai, tačiau būtent taip skambėjo parodymai teisme. Nuosprendyje konstatuota, kad nesurinkta įrodymų I. Serovo pateiktai versijai patvirtinti. Parodymus teisme davę komisarai V. Plotkinas ir V. Žarkovas paneigė prašę teisiamojo atlikti kokius nors operatyvinius veiksmus. Tačiau komisarai nepatvirtino ir nepaneigė fakto, kad I. Serovas teikė jiems naudingą informaciją, antraip būtų atskleista valstybės paslaptis. Tokių duomenų nepateikė ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Todėl I. Serovas pripažintas esąs kaltas dėl turto prievartavimo panaudojant šaunamąjį ginklą. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato nuo 5 iki 12 metų laisvės atėmimo.
Bausmė - simbolinė
Teismas nusprendė, kad I. Serovas, aktyviai padėjęs išaiškinti savo nusikaltimą, baustinas mažesne nei numatyta mažiausia riba bausme ir skyrė 8 mėnesius laisvės atėmimo. Nuosprendis be precedento. Jei jau teisiamasis nebuvo pripažintas agentu, o tik padėjo išaiškinti savo nusikaltimą, tai jis turi dar ir nuoširdžiai gailėtis jį padaręs bei pripažinti savo kaltę. Tik tada galima skirti "mažiau nei mažiausioji..." Tuo tarpu I. Serovas nesigailėjo ir neigė esąs kaltas.
Vadinasi, byloje tikriausiai yra prokuratūros vadovų pasirašytas raštas, kuriame išdėstyti visi I. Serovo nuopelnai šiai institucijai ir prašoma skirti minimaliausią bausmę. Teisėjas V. Janonis ir priėmė kompromisinį sprendimą, įvertinęs visus esamus ir menamus bylos užkulisius. Natūralu, kad tokio nuosprendžio neskundė nei prokuratūra, nei pats nuteistasis. Prieš porą dienų I. Serovas iš Klaipėdos areštinės buvo paleistas į laisvę. Tikėtina, kad jis bandys išvykti Norvegijon, prieš tai "pamaitinęs" žiniasklaidą pasakėlėmis apie savo "superagento" darbo ypatumus. Tiesa, dar prieš paleidžiamas iš areštinės I. Serovas atsiprašė komisaro V. Žarkovo dėl skundų, kuriuos apie jį rašė, ir nurodė pavardes pareigūnų, inspiravusių tų skundų rašymą. Tačiau jų neminėsime, nes vienas Dievas težino, kada Igoris Serovas sako tiesą, o kada meluoja.
JAV - problemos su agentais
Prieš kelerius metus Lietuvoje lankėsi aukšti JAV teisėsaugos pareigūnai, o vienas prokuroras skaitė paskaitas apie teisėsaugininkų darbą su slaptaisiais informatoriais. Buvo akcentuota, kad teisėsaugos agentai dažniausiai yra iš nusikaltėlių tarpo ir niekada negalima garantuoti, kad jie elgsis tik taip, kaip reikalauja su jais santykius palaikantys pareigūnai. Todėl sudarant bendradarbiavimo sutartį pabrėžiama, kad ji galioja tik tol, kol agentas įvykdo nusikaltimą, apie kurį nieko nežino pareigūnas. Nuo to momento sutartis nutrūksta automatiškai ir agentas (jau buvęs) atsako už nusikaltimą pagal toje valstijoje galiojančius įstatymus. Amerikiečiai pripažįsta, kad pagrindinė darbo su agentais problema ir yra, kad anksčiau ar vėliau jie tampa nekontroliuojami ir ima daryti nusikaltimus.
Naujos mados tarp agentų
Tas pat iš esmės ir Lietuvoje, tik su tautiškais niuansais. Mūsų policija basa, todėl ir agentai gauna už informaciją tiek, kiek yra pinigų, o ne tiek, kiek ta informacija verta. O jei pinigų nėra išvis? Ką operatyvininkas gali pasiūlyti savo informatoriui? Aišku ką - užmerkti akis prieš informatoriaus nusikaltimus ir gelbėti jį iš nemalonių situacijų, palyginus teikiamos informacijos vertę ir nusikaltimo sunkumą. Mūsų kriminalistai neoficialiuose pokalbiuose pripažįsta, kad kai kurie agentai, operatyvininkui bandant "koreguoti" jų veiklą, tiesiai šviesiai paklausia: "O iš ko man gyventi?" Todėl anksčiau ar vėliau dauguma tokios kategorijos agentų įkliūva ir kyla nemalonus klausimas, ar turi operatyvininkas traukti jį už ausų, ar leisti nuskęsti. Keli paskutiniai mėnesiai parodė, kad tarp lietuvaičių populiaru tapo patiems išsiviešinti ir visą savo veiklą (su sau naudingais pagražinimais) pateikti visuomenei per žiniasklaidą. Pateikti save kaip teisėsaugininkų auką. Bet tik tada, kai vietoje lango jau vaidenasi grotos.
