Irena ZUBRICKIENĖ
Medikai teigia, kad dažniausiai vaikų amžiuje pasitaikanti piktybinė liga yra ūmi limfoblastinė leukemija (ŪLL), paprasčiau tariant - kraujo vėžys. Lietuvoje kasmet įregistruojama apie 50 naujų šios ligos atvejų. Dar prieš kelis dešimtmečius ŪLL buvo neišgydoma liga - susirgusieji išgyvendavo vos kelias savaites ar mėnesius. Dabar medicina yra sparčiai pažengusi šios klastingos ligos atžvilgiu. Jos "svorį" pajuto ir Kidoliškių kaime gyvenantis Vidmantas Rudzika (17 m.), Marijampolės savivaldybėje gausiausios daugiavaikės šeimos pirmagimis.
Tikėjosi tik vargo
Jaunystėje turėjusi įvairių ateities planų Vilma, tapusi Rudzikiene (dabar 35 m.), buvo priversta užmiršti visas svajones apie norimas profesijas ir būti mama. Daugiavaike mama, iki šiol pagimdžiusia vienuolika vaikų - tris mergaites ir aštuonis berniukus. Prie tokio pulkelio, kai jauniausiajam - vos dveji, rūpesčių "sąrašas" niekada nesutrumpėja. Energinga ir šiek tiek karinga Vilma, visada mielai bendraujanti su žurnalistais, prieš porą metų "Akistatai" yra sakiusi, kad ne kartą buvo sulaukusi užgaulių replikų, esą neverta gimdyti tiek vaikų - vis tiek jie nebūsią ministrai ir mokslininkai. Tokiems skeptikams Vilma tuomet turėjo savo atsakymą - jai svarbiausia, kad vaikai užaugtų dori ir rūpestingi žmonės, susikurtų gražias šeimas ir nepatektų už grotų. "Jeigu kam ir pasmerkėme savo vaikus, tai tik vargingai vaikystei ir jaunystei, bet ne smurtui, nemeilei, paniekai ar skausmui, - didžiuodamasi "Akistatai" yra sakiusi Vilma Rudzikienė. - Kai vaikai užaugs, tik nuo jų priklausys, kokią kasdienybę jie susikurs". Šiandien Vilma, kalbėdama ta pačia tema, būtinai pridėtų, kad vaikams dar daugiau, nei prabangi kasdienybė, reikalinga sveikata. Moteris jau bemaž septynis mėnesius gyvena slegiama minčių apie savo pirmagimio Vidmanto ligą - ŪLL. Nors vaikinuką mokę mokytojai sako ir anksčiau pastebėję, kad visada būdavęs išblyškęs Vidmantas greičiausiai jau senokai buvo graužiamas klastingos ligos, tačiau Vilma ir Česius (37 m.) Rudzikos sako, kad jiems ši žinia apie sūnaus ligą buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kraupi diagnozė - persirgus gripu
Šių metų sausį Rudzikų nuotaikas pritemdė trimetės dukrelės Rasos sveikata: vieną dieną pietaudama mergaitė netikėtai nualpo ir vėliau medikai konstatavo mažylei epilepsiją. Vilma kartu su dukrele išvyko į Kauno medicinos universiteto klinikas (KMUK). Po kiek laiko motina, slaugydama Raselę, sužinojo, kad namuose likę jos vaikai vienas po kito apserga gripu. Moteris nutarė važiuoti pas juos, o į klinikas būti prie sesutės atvažiavo 15-metė Rudzikų dukra Aldona. Pirmiausia, ką patyrė namų slenkstį peržengusi daugiavaikė motina, buvo slegianti nuostaba - jos skurdus ir mažas būstas buvo labiau panašus į ligoninės palatą, nes gripo epidemija buvo išguldžiusi beveik visus vaikus. Sirgo ir šeimos vyriausias sūnus Vidmantas, paprastai būdavęs didžiausias tėvų pagalbininkas. Buvo matyti, kad vaikinas serga rimčiausiai - buvo praradęs jėgas, nuolat mieguistas, kamuojamas aukštos temperatūros. Gydytojos skirti vaistai Vidmanto savijautą palengvino vos vienai parai, po kurios vaikinas pradėjo skųstis atsiradusiais pilvo ir vidurių skausmais, didėjančiu silpnumu. Motina, pamaniusi, kad sūnui gali būti apendicitas, pakėlė jo drabužius ir pastebėjo, jog labai sutinusios Vidmanto kepenys bei kiti vidaus organai, o širdies srityje oda išberta, kaip ir veidas, į kurį prieš tai beveik nekreipta dėmesio - manyta, jog vaistai sukėlę trumpalaikę alergiją. Skubiai ligonį apžiūrėję medikai Rudzikų nenuramino. Priešingai - jie pranešė įtarią baisią ligą - kraujo vėžį, ūminę formą (ŪLL). Vidmantas buvo skubiai išgabentas į KMUK, o iš ten - į Vilniaus universitetinę Pediatrijos kliniką. Čia, atlikus išsamius tyrimus, spėta diagnozė buvo patvirtinta. Ligonio būklė stabilizavosi, bet vis tebebuvo sunki, per porą savaičių jaunuolis neteko 8 kilogramų svorio.
Prireikė kaulų čiulpų operacijos
Pradėjus taikyti Vidmantui chemoterapiją, liga buvo aptramdyta. Tiesa, Vidmanto būklė tebebuvo sunki, nes po kai kurių chemoterapijos seansų vaikinas jausdavosi visiškai nusilpęs - nenorėdavo ir negalėdavo valgyti. Ypač jam netikdavo ligoninės maistas. Tokiems ligoniams paprastai rekomenduojamas kaloringas, šviežias, apdorotas, lengvai virškinamas maistas: virta mėsa, virti vaisiai ir daržovės, tik virintas pienas ir panašiai. Po chemoterapijos kurso medikai baiminosi galimų komplikacijų ir paaiškino Vidmantui bei jo artimiesiems, kad kitas rimtas žingsnis prieš klastingą ligą - kaulų čiulpų persodinimo operacija. Iškilo problema - transplantacijai reikalingas donoras. Medikų žvilgsniai nukrypo į gausią Rudzikų šeimą - gal joje būtų tinkamas donoras, kurio kaulų čiulpai būtų identiški Vidmanto? Netrukus sukvietus visą gausią šeimyną į Vilnių ir atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad Vidmantui tikrai galėtų padėti brolis Antanukas (8 m.) ir sesutė Nijolė (9 m.).
- Vidmanto gydymas, kelionės į Vilnių ir atgal labai smarkiai kirto per mūsų šeimos ir taip menką biudžetą, - prisiminė Vilma pavasario ir vasaros nuotaikas, - tačiau tuo metu niekas daugiau nerūpėjo - tik sūnaus sveikata. Sužinojusi kelias savaites net užmigti negalėjau. Aš visą gyvenimą, gimdydama vaikus, galvodavau tik apie gausėjantį vaikų būrį, tad mintis apie galimą netektį man buvo ir nesuvokiama, ir žudanti.
Beveik prieš tris mėnesius Vidmantui buvo atlikta kaulų čiulpų transplantavimo operacija. Ji leidžia sunaikinti visas pakitusias kraujo ląsteles kartu su normaliomis, o po to persodinti donoro kamienines kraujodaros ląsteles. Taip išvengiama, medikų terminu tariant, ligos atkryčių. Po operacijos Vidmantas pradėjo pastebimai sveikti, pakilo iš patalo, vėliau buvo išleistas į namus.
Šimtas nerimo dienų
Į namus parvykęs Vidmantas buvo įkurdintas nebaigtame įrengti Rudzikų name, kuris prieš penkerius metus buvo pradėtas statyti senojo - suklypusios bakūžės - pašonėje. Tai daugiavaikės šeimos svajonių namas, pradėtas kaip avantiūra, kuriai išsipildyti padėjo Tarptautinė krikščionių organizacija "Solidarity". Jos įkūrėjas ir vadovas šveicaras Gerchardas J. Karlas, Lietuvoje panašiai padėjęs ir tebepadedantis ne vienai socialiai remtinai šeimai, pas Rudzikus jau lankęsis apie 15 kartų ir statyboms skyręs apie 50 000 litų. Geradarys džiaugiasi galėjęs paremti skurdo kamuotą šeimą, kurioje - svarbiausia - nepiktnaudžiaujama alkoholiu.
Šiuo metu naujajame name, kurį, beje, tėvui ir dėdei padėdavo statyti ir Vidmantas, įrengti du erdvūs kambariai. Per žiemą ketinama užbaigti tvarkyti dar vieną kambarį, virtuvę, koridorių. Ligos iškamuotas Vidmantas jau dabar mėgaujasi naujakurio dalia - nebaigtame įrengti mūre gyvena kartu su tėvais, tik atskiruose kambariuose. Likusi gausi šeimyna ir toliau spiečiasi senojoje bakūžėje. Taip patarta medikų, nes po operacijos Vidmantui būtina gyventi izoliuotam - saugotis bet kokios infekcijos ir bakterijos bei žmonių susibūrimų, kol normalizuosis jo kraujas. Net ir ligoninės palatose tokie ligoniai guli po vieną. Taigi dabar apie metus jaunesnieji broliai ir seserys bus tik trumpalaikiai svečiai šviesioje Vidmanto "rezidencijoje". Ligos pakąstas vaikinas vis dar išblyškęs, stiprybė grįžta pamažu. Medikai šeimai paaiškino, kad galimų komplikacijų grėsmė po operacijos kybos apie 100 dienų. Jeigu per tiek laiko neištiks krizė, į šeimą sugrįš džiaugsmas. Šios dienos Rudzikų pastogėje dabar skaičiuojamas su nerimu - net norima paskubinti laiką. Po to tikimasi didesnės sėkmės ir geresnės savijautos, o medikai viliasi konstatuoti, kad liga nugalėta.
- Gyvenimas mus užgrūdino, todėl nepasiduosime ir dabar, - optimistiškai kalbėjo Vilma Rudzikienė. - Kurį laiką vis sakęs, kad tapo našta šeimai, dabar Vidmantas puoselėja svajonę kuo greičiau pasveikti ir tęsti mokslus Profesinio rengimo centre, kur mokėsi automechaniko specialybės.
Dabar jau išgydoma liga
Ūmi limfoblastinė leukemija - viena iš dažniausių piktybinių ligų, kurios ligonį užklumpa vaikų amžiuje. Ji sudaro apie 30 procentų visų vėžinių susirgimų šiame amžiaus tarpsnyje. Buvusi mirtina liga dabar, medicinos moksle paaiškėjus daugeliui procesų, kurie vyksta žmogaus organizmo ląstelės viduje, 75 procentai apsirgusiųjų visiškai išgydomi. Anot medikų, negydoma ši liga mirtį prišauktų per kelias savaites ar kelis mėnesius, nes piktybinės ląstelės labai sparčiai dauginasi. Specialistai paskaičiavę, kad berniukai ŪLL apserga dažniau nei mergaitės. Ligos požymiai panašūs į gripo: karščiavimas, silpnumas, mieguista būsena, greitas nuovargis, kaulų ir sąnarių skausmai.
Po ŪLL gydymo ir kaulų čiulpų transplantacijos - didelė komplikacijų grėsmė, nes persodintos kaulų čiulpų ląstelės pradeda kovoti prieš ligonio organų audinių ląsteles, kurios turi kitokią genetinę informaciją. Bet minėta operacija yra vienintelis kelias į sėkmę, kai liga yra pažengusi. Anksčiau kaulų čiulpų operacijos būdavo atliekamos tik užsienyje ir kainuodavo apie 40-50 tūkstančių JAV dolerių. 1999 metais tokios operacijos suaugusiems ligoniams buvo pradėtos daryti ir Lietuvoje. Dar po trejų metų Lietuvos medikų pagalbos sulaukė ir ligoniukai vaikai. Todėl į užsienį vykti nebereikia.
Po operacijos ligoniui reikalinga sterili aplinka ir vitaminai, maisto papildai bei tinkamai paruoštas maistas. Štai Rudzikai net geriamąjį vandenį perka, kad jis būtų kuo švaresnis. Anot Vilmos Rudzikienės, vien Vidmanto maistui per mėnesį reikia apie 500 litų. Šeima sielojasi, kad kol kas neįstengia nusipirkti šaldytuvo, kuriame šviežias maistas išsilaikytų ilgiau - dabar tenka kasdien važinėti į Marijampolę ir apsipirkti tik vienai parai. Ne kartą materialiai remta daugiavaikė šeima ir dabar tikisi, kad atsiras geradarių, galinčių padovanoti jiems gerą, talpų šaldytuvą.
Kas sukelia ŪLL, medicina kol kas neturi vienareikšmio atsakymo. Būna, kad ji į žmogaus organizmą įsikrausto žaibiškai, būna, kad paveldima. Štai Vidmantui Rudzikai tai galėjo būti ir gripo komplikacija, ir silpnos imuninės sistemos išdava. Galėjo įtakos turėti ir vaiko gyvenamoji aplinka. Juk senojo namo trijuose ankštuose kambarėliuose visada karaliavo troškus garų ir krosnies dūmų kvapas, vyravo prietema; vaikinukas pamokas ruošdavo naktimis, kai netrukdydavo mažesnieji, todėl mažai ilsėdavosi. Galų gale ir mityba daugiavaikėje šeimoje nėra visavertė - anot Vilmos, jos vaikus augina bulvės (25 maišai per metus!) ir miltiniai blynai, o mėsos produktai - tai šventinė retenybė.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Vidmantas (pirmas iš kairės) jaučiasi ištrūkęs iš mirties nagų, tad brolių draugija jam - kaip vaistas
- Gausi Rudzikų šeima (nuotraukoje nėra Vidmanto ir šeimos galvos) "laiko kumščius" už vyriausiojo brolio sėkmę kovoje su klastinga liga
