Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, kontroliuojantis apiplėšimo Sungailiškių kaime (Mažonų sen., Tauragės r.), kuomet smurtą patyrė ne tik nepilnametis namų šeimininkas, bet ir metais vyresnis jo draugas, ikiteisminį tyrimą patikino, jog tai sunkus nusikaltimas, todėl jis tiriamas labai intensyviai, įtariamiesiems išaiškinti dedamos visos pastangos. Vis dėlto iki vakar ryto įtariamieji dar nebuvo sulaikyti.
Su Vidmantu B., kuriam 18 metų sukaks šį rugpjūtį, susitikome gražiai tvarkomuose jo tėvų namuose. Nedidelio ūgio, smulkaus sudėjimo jaunuolis pasakojo, jog praėjusio penktadienio vakarą namuose leido laiką ne vienas - iš Tauragės buvo atvažiavęs pasisvečiuoti draugas Fabijus, kuris čia lankėsi ne pirmą kartą. Be jų, namuose buvo ir dvi jaunesnės Vidmanto sesutės - tiktai trejų metukų Deimantė bei pirmokė Aušrinė. Tėvai prieš kurį laiką buvo išvykę į užsienį. Beje, mama buvo žadėjusi kaip tik tą savaitgalį grįžti namo. Vidmanto teigimu, buvo jau po vidurnakčio, kuomet sėdėdamas kambaryje prie kompiuterio staiga koridoriuje išgirdo triukšmą. Tuo metu draugas gulėjo valgomajame ant sofos, o abi sesutės seniai miegojo kitame kambaryje. Jaunasis namų šeimininkas staiga pasisukęs pamatė į kambarį įvirtusius bent keturis vyrus (vėliau paaiškės, jog iš viso jų buvo penki), kurių veidus dengė kaukės. Grasindami daiktu, panašiu į pistoletą, jie puolė vaikiną mušti metaliniu strypu. Nors Vidmantas bandė apsiginti ir išsisukti nuo smūgių, bent pora jų vis dėlto teko į galvą. Vyrai vaikinuką puolė daužyti ir kumščiais. Paskui pargriovė ant grindų, rankas surišo fiksuojančiąja plastikine juosta, ant galvos užmetė lovos užtiesalą ir ėmė versti namus. Nors Vidmantas nematė, ką jie darė, tačiau tokia išvada piršosi girdint bruzdesį ir nedidelį triukšmą. Plėšikai beveik nesikalbėjo - greičiausiai taip darė saugumo sumetimais. Ką tomis akimirkomis išgyveno netikėtai savo namuose užpultas ir sumuštas jaunuolis, sakė tiksliai neprisimenąs, tačiau patikino, jog didelės baimės nejautė. Esą supratęs tik tai, jog namuose nebeliks daugelio daiktų...
Kiek laiko truko plėšikų siautėjimas, nukentėjėlis tiksliai pasakyti negalėjo. Tiesiog gulėdamas ant grindų ir kęsdamas skausmą (mat, be smūgių į galvą, nusikaltėliai jam, jau gulinčiam ant grindų, dar spyrė į šoną) jis kantriai laukė, kada visa tai baigsis. Galbūt po kokio pusvalandžio staiga viskas nutilo ir Vidmantas suprato, jog plėšikai išsinešdino. Netrukus pas jaunąjį namų šeimininką atėjo jo draugas, kuriam pirmajam pavyko išsilaisvinti surištas rankas. Pastarasis papasakojo, jog jį kaukėti vyrai užpuolė jau beveik užsnūdusį, surišo rankas, ant galvos užmetė striukę. Esą jis nespėjęs net pasipriešinti. Paskui plėšikai sugriuvo į Vidmanto kambarį. Po šios nusikaltėlių viešnagės namuose nebeliko televizoriaus, kompiuterio, vaizdo kameros, mobiliojo ryšio telefono. Šeimai padaryta didelių materialinių nuostolių. Vidmanto teigimu, užpuolikai greičiausiai buvo atvykę automobiliu, į kurį ir susikrovė visus pagrobtus daiktus. Tiktai kitą rytą atvažiavęs Vidmanto sesers vyras ir sužinojęs, kas atsitiko, apie nusikaltimą pranešė policijai. Vidmantas negalėjo paaiškinti, kodėl išsinešdinus užpuolikams nebėgo pas kaimynus prašytis pagalbos, kviesti pareigūnus... Beje, nė vienas iš aplinkinių gyventojų tikino tą naktį nieko įtartino nepastebėjęs ir negirdėjęs. Po apsilankymo pas medikus Vidmantui buvo nustatytas lengvas kūno sužalojimas. Praėjus keletui parų jis vis dar jautė galvos skausmą.
Vidmantas sakė iki tol niekada nerakindavęs namo durų - jos buvo neužrakintos ir penktadienio naktį. Esą niekada anksčiau nebuvo panašių išpuolių, tad jis, net būdamas namuose vienas su jaunesnėmis sesutėmis, jausdavosi visiškai saugus. Tačiau dabar rakina duris jau ir dienos metą...
Nukentėjėlio tėvai, vos gavę žinią apie tai, kas atsitiko, iškart susiruošė į namus. Į Sungailiškių kaimą jie grįžo maždaug per parą. Pasirodo, namų šeimininkas užsienyje dirba jau ne vienerius metus, o neretai su juo išvažiuoja ir žmona, kuri ilgam tenai nepasilieka. Ir šįkart jos nebuvo namuose apie 10 dienų. Kaimo gyventojų teigimu, anksčiau sutuoktiniai vaikų vienų nepalikdavo - arba Vidmantą ir jo sesutes prižiūrėdavo vyresnioji (dabar devyniolikmetė) dukra, arba kas nors iš giminaičių ar draugų. Ir tiktai nuo praėjusios vasaros namų šeimininko ir mažamečių sesučių globėjo vaidmuo buvo paskirtas Vidmantui. Vaikinukas tikino su šiomis pareigomis neblogai susitvarkydavęs, juolab jog kasdien užsukdavusi vyresnioji sesuo, kuri jau ištekėjusi ir gyvena netoliese.
Paklausus, ar pats nukentėjėlis nenumano, kas galėjo įsibrauti į jo namus, Vidmantas sakė nieko įtariąs, tačiau sutiko, jog eidami plėšti, nusikaltėliai turėjo žinoti, kad čia yra vertingų daiktų (šeimos galva ne vienerius metu dirba užsienyje) bei tai, jog namų šeimininkai išvykę. Tuo tarpu kaimo gyventojai mano, jog taip galėjo pasielgti ir Vidmanto draugai. Tačiau kurie konkrečiai - įvardinti negalėjo.
