Jame dalyvavo gražiausios žiurkių šeimos atstovės. Paradai, bėgimas su kliūtimis ir t. t. Šimtai dalyvių susirinko didžiajame viešbutyje, laukdami savo augintinių pergalės. Viešbučio direkcija buvo labai atsargi ir nepranešė kitiems savo klientams apie šią invaziją! * Prieš septynerius metus nudvėsė aštuonmetės Betės Bordman žiurkėnas. Mergaitė labai nuliūdo. Ne, ji nespėjo prie jo prisirišti. Betė dieną mokėsi, o naktį miegojo. Jos žiurkėnas elgėsi atvirkščiai: dieną miegodavo, o naktimis būdavo aktyvus. Aštuonmetę skaudino tai, kad ji nespėjo prisijaukinti su didžiule meile išsirinkto gyvūnėlio.
Motina norėjo nuraminti savo dukrelę, tad nusivedė į parduotuvę. Pardavėja joms pasiūlė žiurkę. Motina sudrebėjo iš pasišlykštėjimo, mat ji užaugusi kaime, kur į šiuos gyvūnus žiūrima su neapykanta. Pardavėja buvo atkakli ir įtikinėjo, kad šie gyvūnai būna labai draugiški, švelnūs, gerų manierų ir nepriekaištingai švarūs, nes patys savimi labai rūpinasi. Nors ir neįtikinta, ponia Ana Bordman tą žiurkių patinėlį nupirko. Namuose jam paskyrė nemažą gyvenamąjį plotą... Po kelių savaičių šis gyvūnėlis savo vikrumu, protingumu ir familiariu prieraišumu tapo geriausiu šeimos mažuoju draugu. Viskas baigėsi tuo, kad namų šeimininkė nusprendė jį "apvesdinti" - nupirko patelę. Netrukus atsirado būrys šlykščių žiurkiukų, kurie po kelių savaičių virto tikrais gražuoliais! Ponia Ana Bordman taip jais susižavėjo, kad nutarė pradėti auginti žiurkes ir įsteigė Žiurkių asociaciją.
Viduramžiais žiurkės buvo siejamos su skurdu, nešvara ir mirtimi, nes buvo maro bacilų pernešėjos. Ana aiškina, kad tai būdavo juodosios žiurkės. Tos, kurios auginamos namuose, kilusios iš norvegiškų rudųjų žiurkių ir yra ne tokios agresyvios. Šiuo metu ligų užkratą perneša musės ir uodai.
Žiurkių asociacijos dėka Ana palaiko ryšį su kitais šių gyvūnų augintojais. Šis užsiėmimas jai teikia malonumą ir atneša nemažą pelną. 2002-ųjų lapkričio 3-iąją Sietlo didžiajame viešbutyje vyko žiurkių grožio konkursas. Anos Bordman įkurta Žiurkių asociacija buvo šio konkurso rėmėjus. Ekspertai-augintojai sudarė vertinimo komisiją. Žiurkės bidzeno viena paskui kitą kaip parade, tačiau buvo vertinamos pagal specialius kriterijus. Juk žiurkės, kaip ir katės, turi savo porūšius. Žiuri vertino ne vien grožį, bet ir bėgimą su kliūtimis. Į programą buvo įtraukta ir įsakymų vykdymas, tačiau toli gražu ne visos uodeguotosios sugebėjo jiems paklusti.
Aistringas žiurkių augintojas Lynas tvirtina, kad konkursas buvo labai sėkmingas. Daugiau nei 100 augintojų atvyko iš Amerikos ir netgi Kanados! Viešbutyje buvo šimtai žiurkių, tačiau vadovybė apie tai nepranešė savo klientams. Ana tuo labai stebisi, nes tai grožio ir standartų atitikimo konkursas, kaip būna šunų ar kačių parodose! Taip, tačiau tebėra gajus protėvių požiūris, todėl direkcija nenorėjo matyti panikos apimtus išbėgančius klientus.
***
Norvegijos žemdirbys norėjo įgyti savo kiaulių pasitikėjimą. Jam šovė į galvą originali mintis: būdamas su jomis jis užsideda kiaulės kaukę ir kriuksi. Arnas Brautas tvirtina, kad iš pradžių kriuksės apstulbo, o paskui labai gerai įvertino savo naująjį draugą ir santykiai akivaizdžiai pagerėjo. Dabar šeimininkui prisiartinus kiaulės ramios ir draugiškos. Jis lengvai gali pastebėti menkiausią savo augintinių susirgimą ir laiku joms pagelbėti.
