Sekmadienis. Vienuolikos metrų ilgio burlaivis nutolsta nuo Meksikos krantų. Krante lieka spalvingi Santa Rozalijos žvejybos uosto nameliai. Oras puikus. Vandenynas panašus į ramų ežerą. Burlaivis "Aloha" išplaukia į atvirą jūrą. Jis Roberto Mido, prityrusio jūrininko, rankose. Šis penkiasdešimt dvejų metų vyras paaukojo viską, kad įgyvendintų savo svajonę. Jis išsiskyrė, atsisakė darbo draudimo agentūroje ir ilgai ruošėsi kelionei aplink pasaulį. Išvykdamas iš Sidnėjaus apskaičiavo, kad kelionė burlaiviu turėtų užtrukti penkerius metus.
Nuplaukęs 200 kilometrų, Robertas Midas priekyje pastebėjo medinę žvejų valtį. Apie dešimties metrų ilgio, žaliai dažyta kabina, ji švelniai suposi ant vandens išjungtu varikliu, tarytum ekipažas žvejotų.
Robertas Midas iš tolo pastebėjo du jūreivius, mojuojančius rankomis, tarsi besišaukiančius pagalbos.
Kanadietis tučtuojau priplaukė prie valties. Ji buvo taip arti, kad girdėjosi vyrų balsai.
- Pritrūkome gėlo vandens! - sušuko pusnuogis jaunuolis neskusta barzda.
Robertas Midas nenustebo. Žvejai ilgai užsibūna jūroje, daug geria, tad nenuostabu, kad pritrūksta vandens.
- Aš jums jo duosiu, - tarė kanadietis.
Dviejų vyrų profesionaliai valdoma valtis prisišliejo prie "Aloha". Palikęs vairalazdę, Robertas Midas nusileido žemyn paimti vandens. Kai atsisuko, pamatė jį atsekusį žveją su durklu rankoje.
- Pinigus! - įsakė jis.
Piratai - pats didžiausias pavojus Meksikos įlankoje. Robertas Midas ne kartą girdėjo apie tai pasakojant jūreivius, tačiau manydavo, kad tai - tik legenda.
Ką daryti? Kanadietis neturi ginklo. Be to, jis ne toks stiprus, kaip tas jaunas sportiško sudėjimo jaunuolis. Taigi jis ištiesia jam savo piniginę su keliais doleriais.
- Daugiau neturiu, - ramiai ištaria.
- Esu tikras, kad turi daug daugiau! - grasinančiu juoku nusikvatoja meksikietis.
Jis griebia Robertą Midą už marškinių apykaklės ir smogia į veidą durklo kotu. Į kajutę įeina kitas vyras. Robertas nespėja pastebėti ašmenų blizgesio. Sekundės dalis, ir jis nugriūva perpjauta gerkle.
Abu piratai skubiai perkelia į savo valtį naudingus, parduoti tinkamus daiktus ir nuplaukia tolyn į atvirą jūrą. Burlaivis paliekamas likimo valiai už penkiolikos kilometrų nuo kranto. Dabar jis vėjo ir bangų žinioje, nes Robertas Midas guli ant denio agonijoje, skęsdamas savo kraujyje.
Praslenka šešios valandos. Netrukus kranto link nešama "Aloha" susiduria su bangų mūša. Jos dūžta į laivą, sukeldamos didžiulį trenksmą. Šis trenksmas "pažadina" Robertą Midą. Pirmiausia jis supranta begulįs kraujo klane. Burlaiviui trinktelėjus į uolą, jis galutinai atgauna sąmonę. Sukaupęs paskutines jėgas, išropoja aukštyn. Per jį persirita didžiulė putojanti banga. Šonu pakrypęs laivas užmetamas ant smėlio. Sukaupęs visas jėgas Robertas Midas nušoka ant žemės.
Pridėjęs ranką prie sulaužyto skruostikaulio vyriškis pajunta nepakeliamą skausmą. Tada paliečia rankomis kaklą. Durklo ašmenys per raumenis nepasiekė kaklo venos ir miego arterijos... Tikras stebuklas! Tačiau Robertas Midas neteko daug kraujo. Jis vėl apalpsta.
Antradienis. Vyras vos kvėpuoja. Slenka valandos. Staiga jo ausis pasiekia klegesys. Kažkieno rankos prisiliečia ir apšviečia Robertą. Ne, jis nekliedi. Du žvejai ėjo į nedidelį artimiausią uostą ir užtiko "Aloha".
Jie nubėga ieškoti pagalbos. Robertas Midas nugabenamas į Santa Rozalijos uostą, iš kurio buvo išplaukęs. Suteikiama pirmoji pagalba. Gydytojas patvirtina, kad už savo gyvybę Robertas turi būti dėkingas pats sau. Putli dviguba pasmakrė sulaikė durklo ašmenis, todėl kaklo vena ir miego arterija nebuvo perpjautos.
