Antanas SALYS
Alytaus rajono Luksnėnų kaimo gyventoja Emilija Žalynienė per gerą širdį prisišaukė bėdą. Turėdama žiemai prisiruošusi atsargų, jomis pasidalyti nusprendė ir su netoliese gyvenančiu Antanu Benkausku. Jam davė namo parsinešti porą stiklainių raugintų kopūstų ir tiek pat uogienės. Tik, girdi, kai suvalgysią, tegu stiklainius atneša, nes kitą rudenį neturėsianti kur sudėti raugintus kopūstus ir sukratyti išvirtą uogienę.
Šitaip pamalonintas, A. Benkauskas duotą žodį ištesėjo. Atnešė stiklainius ne vienas, o kartu su sugyventine. Tuo metu E. Žalynienė sirgo ir gulėjo lovoje. Svečiai prisėdo pašnekėti, A. Benkauskas ir cigaretę užsidegė. Šeimininkei tabako dūmai nepatiko, todėl ji paprašė, kad čia dūmų nepūstų, nes nuo to esą bloga. Tačiau kaimynas neišėjo į lauką, o su smilkstančia cigarete nuslinko į kitą kambarį. O džiaugsme! Čia pastebėjo ant stalo padėtus pinigus - net 450 litų. Visa moters pensija.
Ne be reikalo žmogus aštuonis kartus teisiamųjų suolą trynęs, kad pinigus tik suskaičiuotų ir paliktų... Suprantama, kad priglaudė. Kai šeimininkė jų pasigedo, suprato, kad rūkyti į kitą kambarį nuėjęs svečias pinigus pasisavino. Šis daug ir nesispardė, nes spardytis nebuvo ko. Teko devintą kartą sėsti į teisiamųjų suolą. Atrodė, kad jau vos ne dešimtą kartą teisiamas asmuo neišvengs realios laisvės netekimo bausmės. Tačiau šį kartą teisėjos širdį pamalonino tai, kad A. Benkauskas su savo sugyventine laukiasi naujos gyvybės, todėl vienerių metų kalėti paskirtos bausmės vykdymas dvejiems metams atidėtas. Aišku, kad turi atlyginti ir geradarei padarytą žalą.
