Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Pastarosiomis dienomis Biržų kriminalistai, pasitelkę pagalbon Panevėžio apygardos prokurorus išsijuosę narpliojo žiaurią žmogžudystę. Prieš savaitę šio rajono Šilų miške buvo rasta nužudyta septyniolikmetė Kupiškio gyventoja Asta K. Merginos kūnas ir veidas buvo taip sumaitoti, kad pagalbos teko kreiptis į televiziją - per žinias parodytus drabužius bei papuošalus atpažino Astos krikšto mama.
Biržų policijos komisariato vadovas Eugenijus Šopis sakė, kad tiriant nusikaltimą darbas pasistūmėjo į priekį, kai buvo nustatyta nužudytos merginos tapatybė, be to, labai pagelbėjo kartu dirbę ekspertai - tai jie "pamėtėjo" keletą faktų, kuriais remdamiesi teisėsaugininkai ir atskleidė nusikaltimą. "Kadangi reikėjo greitai ir daug informacijos patikrinti, - sakė E. Šopis, - labai padėjo ir kolegos iš Vilniaus bei Panevėžio. Penki įtariamieji jau sulaikyti. Kaip toliau viskas rutuliosis, dar negaliu pasakyti - dabar aiškinamasi, kiek kiekvienas įtariamasis prikišęs nagus".
Pirmieji į policijos akiratį pakliuvo Biržų gyventojas Aivaras Pipiras (24 m.) bei Marius Galvanauskas (25 m.) iš Anglininkų kaimo. Abu jaunuolius teismas leido suimti 15 - 20 parų. Biržiečiai Skirmantas Balčiūnas (21 m.), Armandas Valeckas (20 m.) ir neturintis pastovios gyvenamosios vietos Justinas Juzėnas (21 m.) kol kas sulaikyti 48 valandoms.
Labai reikėjo draugų
Dešimtmetę baigusi mergina vasarą leido pas senelius Biržų rajone. Pasak artimųjų, iki tol seneliams buvusi gera pagalbininkė, Asta šią vasarą nepaleido iš rankų mobiliojo telefono ir visą savo dėmesį sutelkė į paslaptingas išvykas bei nuolatinį žinučių rašinėjimą. Seneliai ne kartą rymojo per naktį laukdami sugrįžtančios anūkės. Į jų priekaištus, kad dar jauna, kad nėra ko lakstyti su bet kuo, nes gali prisišaukti bėdą, Asta tik numodavo ranka. Atseit nebe tie laikai.
Tą lemtingąjį kartą Asta iš namų Kupiškyje, niekam nieko nesakiusi, išėjo rugsėjo 7-osios naktį. Rytą mergina turėjo nešti dokumentus į Kupiškio technologijos ir verslo mokyklą, tad motina užėjo į kambarį jos pakelti, tačiau rado tik tuščią lovą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai Asta pradingo iš namų - paprastai po dienos kitos mergina sugrįždavo. Sunerimusi motina susisiekė su dukters krikštamote bei seneliais, tikėdamasi, kad Asta galbūt nakvoja pas juos, bet giminaičiai merginos nebuvo regėję. Sunerimusi moteris kreipėsi į policiją, buvo paskelbta paieška. Dar po paros grybautojai aptiko Astos lavoną.
Kriminalistai jau išsiaiškino, kad lemtingąjį vakarą į Šilų miško aikštelę buvo suvažiavę nemažai jaunimo - ir merginų, ir vyrukų. Jų tarpe buvo ir Asta. Visi jie gėrė ir linksminosi. Po siautulingo pasilinksminimo miške liko gulėti sudarkytas Astos lavonas...
Apiplėšė ir sudegino
Tai jau ne pirmas atvejis, kai merginos nukenčia per tokias atsitiktines pažintis. 2001-aisiais bandymas susipažinti per skelbimus tragiškai pasibaigė ir Panevėžio konservatorijos studentei Renatai V. (19 m.). Ši mergina kartu su drauge Aušra L. taip pat neatsispyrė pagundai per vietos radijo pažinčių laidą "Amūro strėlės" susipažinti su šauniais vyrukais. Tik, deja, merginų paskelbuoju telefono numeriu vietoj šaunaus vyruko atsiliepė Vaidu prisistatęs kalėjimo putrą jau srėbęs, šeimą ir du vaikus turintis panevėžietis Rolandas Lenkaitis (tuo metu 27 m.). Aušra kažkaip atsilaikė prieš atkaklaus vyriškio meilikavimus, o Renata priėmė pakvietimą susitikti.
Išviliojęs merginą į pasimatymą, R. Lenkaitis įsisodino ją į automobilį ir supažindino su čia jau sėdėjusiais savo bendrais - savo draugu nuo kalėjimo laikų, kauniečiu Lorencu Valkausku (tuo metu 23 m.) bei nepilnamete Rita Lupeikyte, kurią pristatė kaip savo seserį. Pamelavęs, kad turi nebaigtų tvarkyti reikalų, nusivežė Renatą už miesto, į nebaigtą statyti apleistą pastatą. Čia trijulė iš merginos atėmė mobilųjį telefoną,150 litų, nutraukė nuo kaklo auksinę grandinėlę, visaip iš jos tyčiojosi, mušė, o galų gale pasmaugė. Kad paslėptų nusikaltimo pėdsakus, lavoną padegė. Po kruvino susidorojimo su Renata visi trys grįžo į R. Lenkaičio butą "aplaistyti sėkmingo darbo".
Pasislėpė po tiltu
Kol kriminalistai ieškojo Renatos žudikų, tie suspėjo apsukti galvą dar vienai merginai. Biržietė Alė (vardas pakeistas) su "Andriumi iš Panevėžio" prisistačiusiu vyruku irgi susipažino per tą pačią pažinčių laidą "Amūro strėlės". Naujasis pažįstamas atvyko pas Alę į Biržus. Mergina nė neįtarė, kad maloniai bendraujantis jaunuolis gali turėti blogų kėslų. Tad kai jis pakvietė važiuoti kartu į Panevėžį, mergina sutiko.
Panevėžyje naujasis jos pažįstamas pavežiojo ją miesto gatvėmis, užsuko į degalinę. Tuo metu privažiavo kitas automobilis, kuriame sėdėjo keli vyrai. "Andrius" paaiškino merginai, kad nori nusipirkti padangas, ir be ceremonijų liepė sėstis Alei į kitą automobilį. Abu automobiliai sustojo prie upės, netoli tilto. Čia išlipę vyrai ėmė ginčytis, pyktis (kaip vėliau paaiškėjo, konfliktas buvo apsimestinis), mergina beregint buvo ištempta lauk. Nuo jos kaklo ir iš ausų buvo nuplėšti auksiniai papuošalai. Išnaršę merginos kišenes, nusikaltėliai atėmė turėtus 30 litų, mobilųjį telefoną. Negana to, smurtautojai tvirtai suėmė merginą už parankių, nutempė ant tilto ir nušveitė Alę į upę. Atsidūrusi lediniame vandenyje mergina sugebėjo įsikibti į plūduriavusias šakas ir šiaip taip išsiropšti į krantą. Tačiau niekšai jos laukė - vėl užsitempė ją ant tilto ir vėl numetė. Matyt, tikėdamiesi, kad taip sukliudys pasiekti merginai krantą, dar apmėtė Astą pagaliais ir akmenimis.
Asta šiaip ne taip prisikapstė iki tilto atramų ir po jomis pasislėpė. Nežinia kuo būtų pasibaigusi ši egzekucija, bet niekšus išbaidė atvažiuojantis traukinys - išsigandę, kad gali būti pastebėti, jie sušoko į automobilius ir nurūko. Mergina dar keletą valandų bijojo išlipti iš vandens, nes manė, kad smurtautojai jos dar tyko. Kai pagaliau visai apleido jėgos, paryčiais - merginos rūbai net suledėjo, nes buvo apie 10 laipsnių šalčio - Asta šiaip ne taip pasiekė artimiausią sodybą. Čia jai buvo suteikta pagalba - ji buvo perrengta sausais rūbais, iškviesti medikai ir policijos pareigūnai.
Už savo juodus darbelius L. Valkauskas ir R. Lenkaitis jau kalėjime - jame turėtų likti iki gyvos galvos. R. Lupeikytei buvo paskirta didžiausia nepilnamečiams skiriama bausmė - 10 metų.
"Romantiški pasimatymai", siekiant išžaginti
Prieš ketvertą metų kriminalinė pažinčių per radiją drama įvyko ir Kaune. Keli nuobodžiaujantys Žaliakalnio rajono vyrukai sugalvojo sau pramogą - per radijo stotis "Tau" bei "Radijas kelyje" kviesdavo merginas į "romantišką pasimatymą". Patiklios merginos skrisdavo vyrams į glėbį kaip drugeliai į ugnį. Deja, pasimatymai joms baigdavosi visai ne romantiškai - merginos būdavo išžaginamos ir apiplėšiamos. O kadangi vyrai joms grasindavo, tai aukos ir nebandydavo kam nors skųstis. Tačiau, kaip sakoma, ir gudri višta uodegą įsidilgina.
Į žagintojų tinklą pakliuvo ir dvi studentės. Merginos nieko rimta iš tokių "radijinių" pažinčių nesitikėjo, bet vis tiek buvo įdomu. Paskyrę pasimatymą vyrai atlėkė sportiniu automobiliu ir nieko nelaukę sugrūdo merginas į vidų - tos nė mirktelėti nespėjo. Važiuosim, girdi, į sodus linksmintis. Tam reikalui vyrai parodė pilną krepšį svaigalų. Nujausdamos, kad reikalai krypsta nepageidaujama linkme, merginos dar vis tikėjosi, jog jas paleis nenuskriaudę. Tačiau studentės buvo nuvežtos į vieną Kauno rajone sodo bendrijoje esantį namelį. Pamačiusios apšnerkštą vidų merginos suprato, kuo viskas baigsis, tačiau neprarado sveikos nuovokos ir įsidėmėjo automobilio numerius bei vis suko galvą, kaip apgauti vis girtėjančius vyrus ir nuo jų pasprukti. Kai apgirtę smurtautojai ėmė reikalauti sekso, pasiprašiusios į tualetą, merginos pabėgo ir pasislėpė. Tačiau nežinomoje vietoje ir dar tamsoje buvo sunku orientuotis, tad vyrai jas greitai surado ir parsitempė atgal. Studentės gavo lupti, iš jų buvo atimti mobilieji telefonai. Tačiau jos nepasidavė - nutaikiusios progą vėl ištrūko ir pasislėpė netoliese esančiame miške. Rytą jos nuėjo tiesiai į policiją.
Sekso ištroškusiems vyrams toliau teko "linksmintis" areštinėje. Už pasikėsinimą išžaginti ir plėšimą jie gavo po porą metų nelaisvės.
