Laikraščio skaitytojas J. Joneliūnas iš Kauno rašo, jog būdama susituokusi jo motina savo vardu (už asmenines investicines išmokas) privatizavo vieno kambario butą. Motina parašė testamentą, kuriame nurodė, jog po mirties minėtą butą palieka savo sūnui (laiško autoriui). Jis norėtų sužinoti, ar galima tikėtis, kad butas, kurį jis anksčiau buvo palikęs motinai, atiteks jam, jeigu šeimoje dar yra 6 vaikai. Ar į šio buto dalį gali pretenduoti tėvas, jeigu jis, motinai išperkant butą iš savivaldybės, savo investicinių išmokų nepridėjo?
Advokatas Aidas Venckus pateikė tokį atsakymą: "Palikimas, tiek paveldint pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, atsiranda palikėjo mirties momentu. Iki mirties testatorius, t. y. testamento sudarytojas, turi teisę bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti surašytą testamentą, sudaryti naują, kuris panaikina pirmesnį testamentą ar jo dalį. Mirusio asmens turtinės teisės ir pareigos testamentiniams įpėdiniams pareina pagal paskutinį testatoriaus sudarytą testamentą. Testatorius gali palikti testamentu tik jam nuosavybės teise priklausančią turto dalį. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. LR civilinis kodeksas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Laiške nurodytu atveju, jeigu tėvas pergyvens jūsų mamą, jam, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, priklausys pusė santuokoje įgyto turto (ir motinos vardu viešajame registre užregistruoto buto), jeigu iki palikimo atsiradimo momento teismo sprendimu jūsų mamai nebus pripažinta nuosavybės teisė į visą laiške nurodytą butą ar kitą santuokoje įgytą turtą. Pagal mamos testamentą jūs, kaip testamentinis įpėdinis, paveldėsite mamai priklausančią dalį - pusę tėvų santuokoje užgyvento turto. Jeigu mama minimą butą įsigijo arba, kitaip tariant, privatizavo pagal LR butų privatizavimo įstatymą vien tik už savo asmenines lėšas ir jos sutuoktinis, t. y. jūsų tėvas, buvo išreiškęs sutikimą, kad mama butui įsigyti panaudotų vien tik savo asmenines lėšas, tokiu atveju ji turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į visą butą. Teismui patenkinus tokį ieškinį pagal mamos testamentą paveldėtumėte visą butą. Jeigu įsigyjant butą minėto tėvo sutikimo nebuvo, jis turi teisę į pusę nurodyto buto, išmokėjęs mamai kompensaciją (pusę už buto įsigijimą sumokėtos sumos). Jeigu butas pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo ne privatizuotas, bet mamai padovanotas ar jos paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn arba mama nurodytą butą įsigijo už asmenines savo lėšas (neskaitant darbo užmokesčio), kurios po santuokos sudarymo jai buvo padovanotos ar kurias ji paveldėjo, ir jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad piniginės lėšos perduodamos bendrojon nuosavybėn, jeigu jūsų tėvas buvo aiškiai išreiškęs valią, kad mama nurodytą turtą įgytų asmeninėn nuosavybėn, tai šis butas bus laikomas jos asmenine nuosavybe ir jūs, kaip testamentinis įpėdinis, paveldėsite visą butą. Jeigu laiške minimas butas santuokos metu buvo pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba tėvo lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir t. t.), jūsų tėvas turi teisę kreiptis į teismą, kad pripažintų nurodytą butą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir, teismui patenkinus tokį ieškinį, jam atsiras nuosavybės teisė į pusę buto kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, o likusi dalis bus paveldima anksčiau nurodyta tvarka.
