Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Praėjusio penktadienio pavakarę po bulviakasio į namus grįžusius Rakatanskų kaimo (Alytaus raj.) gyventojus sutuoktinius Petrą ir Albiną Kamandulius pribloškė netikėta žinia. Vos įžengus į kiemą prie jų pribėgo tame pačiame daugiabutyje gyvenusio Vytauto Ylos (54 m.) posūnis Saulius Karvelis (18 m.) ir neslėpdamas ašarų beveik rėkte išrėkė, jog mirė patėvis. Netikėdami tuo, ką išgirdo, kaimynai suskubo klausinėti. Tačiau vaikinas paprašė užeiti vidun ir patiems pamatyti.
Vos įžengęs pro duris P. Kamandulis išvydo prie stalo sėdintį V. Ylą. Jis buvo ranka pasirėmęs smakrą, atrodė, jog kažką mąsto. Deja, tikt palietęs veidą (kūnas buvo visiškai atšalęs) ir pamatęs iš nosies ištekėjusią kraujo srovelę kaimynas įsitikino, jog vyriškis nebegyvas. Namuose tuo metu buvo ir jaunoji V. Ylos žmona Lilė Ylienė. Ši beveik dviem dešimtmečiais už vyrą jaunesnė moteris atrodė labai susijaudinusi, sutrikusi. Apie tai, kokiomis aplinkybėmis sutuoktinį ištiko mirtis, moteris kaimynams nepaaiškino. Ilgai nedelsdamas S. Karvelis paskambino policijai. Našle ką tik tapusiai L. Ylienei taip pat teko labai nemaloni misija - apie vyro mirtį ji turėjo pranešti Alytuje gyvenančiai šio motinai. Kuomet garbaus amžiaus moteris atskubėjo į nuošalų Rakatanskų kaimą, jos sūnaus namuose jau šeimininkavo pareigūnai. Deja, jie neleido senutei užeiti vidun, nors ta graudžiai maldavo norinti pamatyti sūnų. Galiausiai iš vienos įvykį tirti pradėjusios pareigūnės sužinojusi, jog Vytauto krūtinėje rastos dvi durtinės žaizdos, moteris apalpusi parkrito.
Rakatankiškiai tvirtino, jog dar tą patį vakarą policijos pareigūnai išsivežė ne tik mirusiojo žmoną Lilę Ylienę, bet ir šios sūnų iš pirmosios santuokos Saulių Karvelį. Didesnis įtarimo dėl galimos žmogžudystės šešėlis krito kaip tik ant jo, nes bylą tirianti prokurorė sakė, jog L. Ylienė nebuvo sulaikyta, tiktai apklausta. S. Karvelis iki šiol gyveno Alytuje, patėvio V. Ylos motinos bute. Namo grįždavo tiktai savaitgaliais. Vaikinas nebuvo tinginys - padėdavo ūkio darbuose, prižiūrėdavo gyvulius, daržus. Šią šeimą artimiau pažįstantys kaimo gyventojai sakė negirdėję, jog Saulius su patėviu būtų stipriai pykęsis, juo labiau mušęsis. Tiesa, kivirčų vyrai neišvengdavo. Atlikus teismo medicinos ekspertizę paaiškėjo, jog V. Yla mirė nuo sužalojimų krūtinės srityje.
V. Ylą pažinoję aplinkiniai gyventojai sakė, jog tai buvo auksinės širdies žmogus. Pakankamai žvalus ir stiprus vyras niekuomet neatsisakydavo padėti, ištikus bėdai net ir pas tolimiausią kaimyną atskubėdavo vidury nakties. V. Yla ir jo žmona buvo bedarbiai, tačiau nelaukdavo pasiūlymų iš Daugų darbo biržos, kurioje buvo įsiregistravę (tiesiog netikėjo, kad gyvenant kaime galima susirasti nuolatinį darbą), - patys "eidavo per žmones", dirbdavo bet kokius darbus ir taip gyveno. Jie turėjo daržą, laikė gyvulių. Deja, sutuoktiniai mėgo savo gyvenimą paįvairinti išgertuvėmis. Tiesa, nebuvo beviltiški, tiesiog nuo sunkaus ir nelinksmo gyvenimo buvo išvargę.
