Birutė Karbauskienė
Pastaruoju metu Marijampolėje besiblaškiusios benamės ir bedarbės Daivos J. (38 m.) laikinąja pastoge tapo Marijampolės ligoninė. Atstumtąja save laikanti moteris, nepažįstamų sugėrovų kompanijoje prieš kelias savaites patyrusi smurtą, ligoninėje buvo išplėšta iš mirties nagų.
Bedarbystės auka
Dukterį turinti Daiva J. anksčiau gyveno ir dirbo Vilkaviškyje. Praradusi darbą moteris pradėjo girtauti. Netrukus prarado ir turėtą butą. Daivos dukra gyvena jos tėviškėje, pas senelius. Čia turbūt atsirastų vietos ir pačiai Daivai, tačiau namuose ji pageidaujama tik visiškai blaivi. Alkoholizmo liūne atsidūrusi moteris, pačios teigimu, tris kartus nesėkmingai bandė atsikratyti šios ligos, ne kartą buvo apimta baltosios karštinės. Daivos žodžiais, artimiausi žmonės jau neturi kantrybės jai padėti, tad benamei belikęs vienas kelias - gatvė ir tokių pat valkatų draugija. Vieną dieną nenumaldomo alkoholio poreikio kamuojama Daiva Marijampolėje, prie pašto, sutiko Paželsvių kaime gyvenantį Benjaminą Petruševičių (49 m.). Išsituokęs, kelis kartus anksčiau teistas vyras susidomėjo besišlaistančia nepažįstamąja. Nupirkęs kelis šimtus gramų degtinės ir pavalgydinęs jis pasiūlė Daivai važiuoti į jo namus vienkiemyje.
Leisgyvė svetimoje lovoje
Po dviejų dienų į Benjamino namus užsuko marijampolietė Rima B. su sugyventiniu. Benjaminas nelauktus svečius įsileido nenoriai - įsikurti patarė prieškambaryje. Šie ketino suminkštinti šeimininko širdį atsivežtu buteliu. Benjaminas susigundė, dar pagrojo elektriniais vargonėliais, tačiau vis kuriam laikui prapuldavo ir užtrukdavo savo kambaryje. Sugyventiniams tapo smalsu, kuo gi užsiima nuo jų tarsi slapčiomis pasišalindamas vienišius. Rimos gyvenimo draugas, žvilgtelėjęs pro durų plyšį, pamatė Benjaminą, skubiai plaunantį kruvinas kambario grindis, o lovoje be gyvybės ženklų gulėjo kruvina ir kraujosruvomis gausiai išmarginta nepažįstama moteris. Ji buvo apklota, tačiau buvo galima suprasti - nuogut nuogutėlė. Nors Benjaminas išeinantiems sugyventiniams patarė laikytis "nieko nemačiau" politikos, apie kraupų reginį lovoje jie netrukus pranešė policijai.
Buvo daužoma grūstuvu?
Atvykusiems pareigūnams Benjaminas leido apžiūrėti bene tris paras neva slaugytą Daivą ir papasakojo apie jo namuose esą smurtavusius tris nepažįstamuosius. Kompanija gėrė, kalbėjosi, Benjaminas svečiams grojo elektriniais vargonėliais. Kai viskas buvo išgerta, svečiai paprašė šeimininko dar. Šis išėjo ieškoti, tačiau nė vienas iš pilstuku prekiaujančių aplinkinių gyventojų Benjaminui alkoholio esą nepardavė. Grįžęs tuščiomis vyras rado ant grindų gulinčią kruviną Daivą, greičiausiai ketintą išžaginti, o nepažįstami sugėrovai jau buvo pasišalinę.
Kai leisgyvę Daivą jau apžiūrinėjo medikai, moters akys užkliuvo už vieno policininko rankose atsidūrusio medinio grūstuvo, kurį pareigūnas apžiūrinėjo kaip galimą nusikaltimo įrankį. Išgąsčiu sužėravusios Daivos akys ir pasigirdęs jos inkštimas pakišo mintį, kad moteris, ko gero, buvo daužoma šiuo virtuvės įrankiu.
"Pati prisiprašė!"
Benjaminui teko palikti savo namus (vyras labai išgyveno dėl darže likusio šalti burokėlių derliaus) ir keliauti į areštinę. Daivai J. prireikė rimtos medikų pagalbos. Smarkiai nukraujavusi moteris buvo skubiai operuota. Šiek tiek atsigavusi ji pasakojo kelias savaites kasdien girtavusi, tad mažai ką teprisimenanti.
- Na, aš ją mušiau! Pati prisiprašė! - įvykį tiriančius pareigūnus nervingais šūksniais apibėrė Benjaminas, atsidūręs areštinėje. - Su ja kitaip neįmanoma - išbaigė kantrybę. Jai tik gert ir gert! Aš savo namuose tvarką darau pats, o netvarkos nepakenčiu. Jai tik pieną galima gerti. Prisišnekėjo, tai ir gavo. O kuo buvo mušama, tegul pasipasakoja pati.
Tačiau išėjęs iš areštinės Benjaminas vėl tvirtina savo - Daivą sumušė nepažįstamieji.
