Jonavos rajono PK pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šio rajono Čičinų kaime gyvenusio Nerijaus Matjošaičio (30 m.) tyčinio nužudymo. Įtariamoji nukentėjėlio sugyventinė, jo bendraamžė Danguolė Tolkačiovaitė, uždaryta į areštinę.
Kitądien po nelaimės Čičinuose aplinkiniai tik ir svarstė, kuo "prasigėrusiai ir aršiai bobai" Danguolei neįtiko ramaus būdo sugyventinis, keturių mažamečių vaikų - dviejų sūnelių ir dviejų dukryčių - tėvas (dar vieną dukrą, vyriausiąją iš penketo vaikų, Danguolė augina nuo kito draugo). Anot daugelio kalbintųjų, pastaruoju metu Danguolė ypač stipriai gėrė, o kiek mažiau nuo alkoholio priklausomas Nerijus, kaip esą galima numanyti, vieną kartą pagailėjo jai pinigų svaigalams. Tai ir gavo peiliu į krūtinę...
Tame pačiame kaime gyvenantys Danguolės tėvai Veronika ir Petras Tolkačiovai nieku gyvu nenorėjo sutikti su tokiomis kalbomis. Petras Tolkačiovas vis kartojo, esą dukra greičiausiai buvo priversta paimti į rankas peilį, kad atsigintų, o motina spaudė ašaras, gailėdama į sunkią padėtį pakliuvusios dukrelės - ne nužudyto Nerijaus...
Tą pavakarę Danguolės motina su kita dukterimi buvo išvažiavusios, o kai sugrįžo, į kiemą atlėkė persigandusi Danguolė. "Nerijus negyvas!" - tiek esą tesuriko neblaivi daugiavaikė motina ir daugiau nieko neaiškino. Petro Tolkačiovo žodžiais, Danguolė, jojo dukra, kentė visus aštuonerius bendro gyvenimo su Nerijumi metus, nes šis ją esą be perstojo skriaudė: mušė, plūdo, neduodavo pinigų. Tai esą vieną kartą Danguolės nervai ir neišlaikė...
Kitos Danguolės seserys svarstė, ar baisi tragedija tik nebus įvykusi per didelį Nerijaus pavydą. Nerijus Danguolei esą nuolat prikaišiodavęs kažkokį Helmutą, nors šiai svetimi vyrai niekada nerūpėję...
Tačiau kiti čičiniškiai, išgirdę, ką dabar Tolkačiovai kalba apie amžiną atilsį Nerijų, neslėpė pasipiktinimo. Anot jų, tai Danguolė sugyventiniui negailėdavo kumščių (jam esą kliūdavę ir už būtas, ir už nebūtas nuodėmes), o ne šis jai (žmonės tvirtino Danguolės niekada nematę mėlynais paakiais). Prieš kurį laiką "pergėrusi boba" (o gėrė Danguolė, aplinkinių tvirtinimu, kone kiekvieną dieną) vaikų tėvą esą taip privanojusi, kad šis, baimindamasis dar baisesnio smurto, naktį pėstute patraukė pas Prienų rajone gyvenančią motiną. Nesulaukusi sugyventinio sugrįžtant, Danguolė jam parašė graudų meilės laišką, ir vyras atsileido... O štai per šiųmetes Jonines Nerijui esą net medikų pagalbos prireikė - taip Danguolė kirto per galvą kažkokiu pjaunančiu duriančiu įrankiu! Atvykę medikai nukentėjėliui sutvarstė žaizdą galvoje ir paliko gydytis ambulatoriškai. Kaimynai girdėjo, kaip Nerijus medikams skundėsi, jog sugyventinė nuskriaudusi ne pirmą sykį...
Pastarosiomis dienomis Nerijus ir Danguolė, atrodo, buvo kiek susitvarkę. Mat pas kaimo ūkininką Algimantą Kubilių gavo laikino darbo - Danguolė melžė ožkas, o Nerijus jas šėrė. Papildomos darbo jėgos ūkininkui prireikė dėl to, kad nuolatinis jo padėjėjas Helmutas Strakys (tasai pats, kurį Nerijus neva prikaišiodavęs Danguolei) "užsikabino", ir nebuvo kam darbuotis ožkų fermoje.
Na, o kai pagaliau Helmutas parsirado į savo darbo vietą, paaiškėjo, kad vietoj jo jau dirba kiti. Turėdamas laisvų minučių Helmutas, sako, nukniaukė iš ūkininko maišą grūdų, už kuriuos gavo tiek, kad užteko ne vienam buteliukui pilstuko. Kur daugiau Helmutas nudroš su tuo buteliuku, jei ne pas Danguolę...
Iš pradžių, atrodo, trijulė vaišinosi gražiai, be jokių nesutarimų. Vėliau Danguolė ėmė kažko širsti. Sklando gandai, neva moteriškė supyko dėl to, jog keletą litų nuo neseniai gautų pašalpų už vaikus nuslėpęs Nerijus atsisakė jų duoti sugyventinei, kuri, kaip puikiai suprato vyras, juos būtų praleidusi laipsnių turinčiam skysčiui. Na, o kuo šis sugyventinių kivirčas baigėsi, skaitytojui jau žinoma.
Išgirdę apie Nerijaus žūtį, aplinkiniai sakė nė kiek tuo nesistebį. Besaikis girtavimas, girdi, anksčiau ar vėliau priveda prie nelaimės. O va be abiejų tėvų likusių mažamečių vaikų - aštuonmetės Robertos, šešiamečio Žygimanto, penkerių Ovidijaus, trejų Simutės ir vienerių Andrėjos - kaimo gyventojai sakė labai gailį. Ne, ne dėl to, kad vaikai neteko tėvelio, kad ilgai nepamatys pataisos namuose atsidūrusios motinos... Aplinkiniai nerimauja, kad tik rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos šito penketuko nepaliktų globoti Danguolės tėvams. Šiems anūkai esą reikalingi tik dėl didelių pašalpų, kurias stiklelį mėgstanti "Tolkačiovų giminėlė" esą greitai praleis per gerkles, o mažamečiai, kaip neretai iki šiol, vaikštinės pas kaimynus ir prašinės pavalgyti... Beje, aplinkiniai stebėjosi, kad vaikų visai neprižiūrėjusioje, nuolat lėbavusioje Danguolės ir Nerijaus šeimoje nėsyk nematė atsilankančių nei Kulvos seniūnijos socialinių darbuotojų, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovų.
Kad mažiesiems Tolkačiovukams (visi Danguolės vaikai įregistruoti jos mergautine pavarde, tėvas nenurodytas) pas senelius, kur dabar atsidūrę, ne pyragai, įsitikino ir "Akistatos" žurnalistai. Aštuonmetė Roberta, kaip pasirodė iš šalies, pulkui mažesniųjų atstoja ir tėtį, ir mamą. Pravirkus iš miego pabudusiai Andrėjai, mažylę puolė raminti ir ant rankų sūpuoti liesutė Roberta - ne čia pat mindžikuojantys seneliai ar dvi tetos. Pastarieji tik be perstojo kartojo siekią, kad Danguolės vaikai nebūtų išvežti į valdiškus globos namus.
Atsisveikindami su "Akistatos" korespondentais Čičinų kaimo gyventojai ironiškai svarstė, kuris iš gausios Veronikos ir Petro Tolkačiovų šeimynos "sės" po Danguolės. Mat du jos broliai šiuo metu jau atlieka bausmes už nusikaltimus.
