Sigitas STASAITIS
Prieš keliasdešimt metų bankai ėmė naudoti jau ir Lietuvoje visiems pažįstamus bankomatus. Visa armija gudriausių pasaulio inžinierių tobulino šiuos įrenginius, kad bankomatai būtų neišlaužiami kaip saugiausi seifai ir "protingi" kaip gudriausi kasininkai. O štai 2004 metais dviejų Šiaulių amatų mokyklų moksleiviai, tada dar nepilnamečiai (!), sugalvojo, kaip iš bankomatų gauti svetimų pinigų, aparatų neišlaužiant ir net nekrapštant! Kalbama, kad Šiaulių moksleivių išmone stebėjosi pasaulio bankų ekspertai. Užuot mokiniams padėkoję ir nurašę bankui juokingą pagrobtą sumą, bankininkai "racionalizatorius" apskundė policijai. Neseniai trims jų paskelbti nuosprendžiai - liepta sumokėti baudas ir grąžinti bankomatų "padovanotus" pinigus.
"Hansabanke" skandalas kilo 2004-ųjų pavasarį. Patikrinus kelis Šiauliuose esančius bankomatus aptikta, jog juose trūksta net 43 380 litų. Aparatus aptarnaujantys mechanikai traukė pečiais - nė vienas bankomatų neišlaužtas, nėra net menkiausių krapštymo žymių. Stambi suma paslaptingu būdu išgaravusi.
Atlikus išsamią bankomatų fiskalinės atminties reviziją pastebėta, jog kelių plastikinių kortelių savininkai ne kartą kišo į bankomatus savo kreditines korteles, užsakydavo vis stambesnes pinigų sumas, kurių nė nebuvo jų sąskaitose, tačiau paskutinę sekundę operaciją atšaukdavo. Nustatyta, kad šios kortelės, kuriomis vykdytos keistosios operacijos, priklauso Šiaulių moksleiviams buitininkų bei lengvosios pramonės mokyklų.
"Hansabanko" Vindikacijos skyriaus vadovai kreipėsi į Šiaulių ekonominės policijos pareigūnus. Netrukus šie į komisariatą parsivežė tuziną jaunuolių ir dvi merginas. Dauguma jų - šiauliečiai, keli mokytis atvykę iš gretimų rajonų. Beveik visi aštuoniolikmečiai, dviem iki pilnametystės trūko poros mėnesių.
Tardydami jaunuolius kriminalistai išsiaiškino, kaip primityviai jie pergudravo bankomatus, kurių tobulinimui, saugumui ir patikimumui bankai išleidę milijardus. Kaip jauni vaikinai pergudravo inžinierius, bankas norėjo išsaugoti paslaptyje, tačiau yla išlindo iš maišo.
Pagal vieną versiją, kartą viename "Hansabanko" bankomatų kažkuris iš moksleivių norėjo pasiimti savo stipendiją. Įkišęs plastikinę kortelę ir surinkęs PIN kodą, vyrukas užsakė 30 litų. Kai plyšyje pasirodė trys banknotai, sekundę pamąstęs vaikinas ištraukė tik vidurinį, o viršutinį ir apatinį paliko plyšyje. Visi bankomatai turi daviklius - jei iškišti pinigai per kelias sekundes nepaimami, jie įtraukiami atgal. Kai du banknotai buvo įtraukti, moksleivis tuoj pat atspausdintame kvite perskaitė užrašą, kad pinigai neišmokėti ir nuo kortelės sąskaitos nenurašyti. Po to vaikinai bankomatuose užsakydavo dideles sumas, tačiau visada ištraukdavo tik išlindusių pinigų viduryje esančias kupiūras, viršutinę ir apatinę palikdami bankomatui įsitraukti atgal ir "apsikvailinti".
Pagal kitą versiją, būdas apmauti bankomatą aptiktas atsitiktinai - norėjęs bankomate pasiimti stipendiją nekantrus moksleivis čiupo dar tik pradėjusius lįsti iš plyšio pinigus, bet, draugo niukteltas, stumtelėjo juos atgal. Milijonus visokiausių netikėtumų pergalvoję bankomatų kūrėjai nepagalvojo apie tokį atvejį. Kai daviklis išduodamų banknotų kelyje užfiksavo pasipriešinimą, į bankomato procesorių buvo pasiųsta informacija, jog pinigai negali išlįsti pro plyšį ir yra sugrąžinami, bet banknotus stumdantis mechanizmas kažkodėl neatsijungė, o banknotus "išspjovė" lauk.
Nežinia, kuriuo iš šių būdų vaikinai "apkvailino" bankomatą, tačiau jie tuo pasinaudojo. Iš pradžių trijų ar keturių kortelių savininkai tenkinosi paėmę po keliasdešimt litų. Apetitas ateina bevalgant - po to jaunuoliai per kelias dienas pasisavino net per 40 000 litų. Tyrimo metu nustatyta, kad bankomato dosniai "dovanojamus" pinigus savinosi tie patys keli moksleiviai, už atlygį naudojęsi draugų ir bendramokslių kortelėmis.
Kvailo aparato sąskaita praturtėję vaikinai ėmė gyventi plačiai - prisipirko brangiausių mobilaus ryšio telefonų, apsirengė pagal paskutinę madą, puotavo restoranuose, nešykštėdami vaišino draugus. Karališką gyvenimą gana greitai nutraukė įkyrūs ekonominės policijos pareigūnai, vaikinams iškėlę baudžiamąją bylą. Pareigūnams pas sulaikytuosius pavyko rasti tik menką dalį grobio - po kelis tūkstančius litų.
Teismo nuomone, vaikinai nesukčiavo, nesidangstė svetimais vardais, tačiau turėjo suprasti, kad iš bankomatų savinasi svetimą turtą. Už tai Aivaras Jeremčiukas (23 m.) įpareigotas sumokėti 11 250 litų baudą. Kai bankomatus "kvailino" Audrius Plunksnys ir Sigitas Gedgaudas, buvo dar nepilnamečiai. Atsižvelgęs į šią aplinkybę teismas jiems skyrė po 6250 litų baudas.
Trijulė nuteistųjų įpareigota bankui atlyginti padarytą žalą - 33 170 litų. Šiuo metu Jurbarke gyvenantis Žilvinas Krikščionaitis išteisintas - įrodyta, kad jis pats prie bankomatų nagų nekišo, o tik automobiliu draugus vežiojo nuo vieno aparato iki kito.
Skelbiant nuosprendį, palaikyti draugų atėjo tuzinas juodai apsirengusių teisiamųjų bičiulių. Tikėtina, kad ir jie 2004-aisiais iš bankomatų savinosi pinigus, tik visą kaltę prisiėmė trys jų draugai. Teisėjui paskelbus, kad nuteistiesiems keliauti į kalėjimą nereikės, bičiuliai ėmė ploti. Iš teismo visi išėjo kartu išgerti alaus ir pamąstyti, ką daryti toliau.
S. Stasaičio nuotr.
(Bankomat) "Mes nuteisti nekaltai, - "Akistatai" kalbėjo A. Jeremčiukas ir A. Plunksnys (pirmoje eilėje). - Tai banko problema, kad naudojami sugedę bankomatai, kurie be tvarkos dalina pinigus."
