Lėšų trūkumas įmonių pensijų fonduose turėtų sulėtinti bet kokį akcijų rinkų atsigavimą, sumažinti įmonių pelno prieaugį ir neigiamai paveikti skolinimosi reitingus. Dėl akcijų rinkų nuosmukio, kritusio obligacijų pelningumo ir žemos infliacijos įmonių pensijų fonduose atsivėrė beveik 2,5 trilijono JAV dolerių praraja tarp fondų aktyvų ir jų finansinių įsipareigojimų.
Pasak analitikų, daugelis įmonių bando savo fondų biudžetų skyles lopyti nukreipdamos į juos dalį pelno. Tačiau toks sprendimas sulėtina akcijų rinkų atsigavimą.
"Be abejo, šiemet tai turės neigiamą poveikį pelningumui", - sakė "Morgan Stanley" analitikas Leonas Michaelides (Leonas Maiklaidas).
Prasti duomenys paskatino tarptautinę reitingų agentūrą "Standard & Poor's" penktadienį įspėti, kad ji gali sumažinti skolinimosi reitingus dešimčiai Europos bendrovių, įskaitant Prancūzijos padangų gamintoją "Michelin", Vokietijos plieno įmonę "ThyssenKrupp", Nyderlandų logistikos grupę TPG ir Didžiosios Britanijos saugos bendrovę "BAE Systems".
Anksčiau praėjusią savaitę panašų įspėjimą paskelbė ir kita reitingų agentūra "Moody's". Pranešime, vertinančiame Jungtinių Valstijų rinką, agentūra įspėjo, kad tolesnis akcijų rinkų nuosmukis gali sukelti "reikšmingą spaudimą įmonių grynųjų lėšų srautams ir susilpninti jų finansinę padėtį".
"Moody's" pridūrė, kad dėl tokios padėties "gali būti sumažinti skolinimosi reitingai".
Pasak konsultacinės įmonės "Watson Wyatt", praėjusiais metais JAV pensijų fondų aktyvai sumenko 900 milijardų dolerių, o viso pasaulio fondai per 2002-uosius prarado 1,4 trilijono. Todėl bendri pasaulio fondų nuostoliai praėjusiais metais sudarė apie 2,5 trilijono dolerių.
Nors agentūros kol kas ir nesumažino reitingų nė vienai bendrovei, kurios pensijų fondo aktyvai mažesni už finansinius įsipareigojimus, įmonės jau dabar priverstos imtis tam tikrų veiksmų.
Jungtinių Valstijų automobilių gamintoja "Ford Motor Corp" nurodė šiemet savo pensijų fondui skirsianti milijardą dolerių, nes jame žioji 14,5 milijardo dolerių biudžeto skylė. Tuo tarpu jos konkurentė GM pareiškė 2003 metais patrigubinsianti pensijų išlaidas iki 3 milijardų dolerių, siekdama sumažinti 19,3 milijardo dolerių trūkumą savo fondo biudžete.
Savo ruožtu Didžiosios Britanijos įmonės, įskaitant ir pelningąsias bendroves, tokias kaip "Marks & Spencer", atsisako pensijų programų, siekdamos sumažinti finansinius įsipareigojimus dėl akcijų rinkų nuosmukio.
Kitos bendrovės, pavyzdžiui, "British Telecom", savo pensijų fonde, kai kurių ekspertų vertinimu, turinti 1,6 milijardo svarų sterlingų deficitą, skiria pensijų fondams daugiau lėšų.
Nors vertinimai ir nesutampa, "Watson Wyatt" neseniai nurodė, jog britų pensijų fondų deficitas pagal naująsias apskaitos taisykles siekia 150 milijardų svarų. Anot konsultacinės įmonės, šią skylę norinčioms užlopyti Didžiosios Britanijos bendrovėms kitus 10 metų kasmet teks papildomai skirti po 10 milijardų svarų.
Penktadienį pateiktas "Standard & Poor's" įspėjimas rodo, kad deficito problema aktuali ir žemyninės Europos įmonių pensijų fondams. Tiesa, Europos šalyse šios pensijų programos yra ne tokios populiarios.
Yra dar vienas susirūpinimą keliantis aspektas - sumažėjo ne tik pensijų fondų vertė, bet būsimasis jų pelningumas. Šį veiksnį daugeliui bendrovių dar teks įvertinti.
Japonijos bankų grupės "Nomura" teigimu, tradicines pensijų programas siūlančios bendrovės dažnai pervertina pensijų aktyvų pelningumą. Tikėdamos didesniu pelningumu įmonės gali skirti mažiau grynųjų lėšų būsimiesiems įsipareigojimams ir didinti pelningumą.
Tačiau tikslesnės naujosios apskaitos taisyklės gali priversti bendroves realiau įvertinti savo padėtį. "Nomura" analitikas Peteris Wyattas (Piteris Vaijatas) prognozuoja, kad dėl naujųjų taisyklių pensijų aktyvų peningumas bus sumažintas maždaug 5 procentais.
Abi minėtos problemos lems labai didelį spaudimą finansinei padėčiai - teks didinti lėšų kiekį pensijų fondams, arba išaugusios fondų išlaidos mažins dividendus ir surys skoloms grąžinti būtinas lėšas.
Poveikis atskiroms įmonėms nebus vienodas. Vis dėlto, investicinio banko HSBC skaičiavimais, per 15 metų visiškai kompensuoti pasaulio fondų pensijų fondų pajamų trūkumą bendrovėms teks skirti po 2-4 proc. kasmetinių pajamų.
"Dėl menko akcijų ir obligacijų pelningumo, žemos infliacijos ir pensijų fondų apskaitos pokyčių fondai daugelį metų neigiamai veiks ne tik bendrovių finansinę padėtį, bet ir jų pelno prieaugį, - aiškino HSBC analitikas Steve’as Russellas (Stivas Raselas). - Tokia padėtis sustiprina mūsų požiūrį, kad pelningumas 2003-iaisiais atsigaus labai palengva, be to, jo prieaugis išliks menkas dar daugelį metų".
“Reuters”-ELTA
