Panamoje pirmadienį buvo sužeista 15 moksleivių ir 200 suimta, kai už geresnes mokymosi sąlygas šalies mokyklose kovojantys mokiniai per protesto akciją susirėmė su policija.
Šimtai moksleivių, kai kurie iš jų neturintys 18 metų, su policija susidūrė ties įėjimu į Panamos universitetą. Jie mėtė akmenis ir šešioms valandoms blokavo vieną iš pagrindinių Panamos kelių.
Protestuotojai buvo išsklaidyti, kai policija paskleidė ašarines dujas, sakė liudininkai.
Moksleivių pasipiktinimą sukėlė šalies vyriausybės sprendimas atleisti vienos didžiausių Panamos valstybinių mokyklų direktorių, kuris garsiai kritikuodavo akivaizdų valdžios nesirūpinimą sostinės švietimo sistema.
Daugelis mokinių skundžiasi, kad jų mokslo įstaigose trūksta tualetų, tekančio vandens ir baldų.
Beveik savaitę visoje sostinėje trunkančių protestų metu moksleiviai kaltino vyriausybę, kad ji nesugeba pakelti švietimo lygio, ir kad visos fondų lėšos, skirtos mokykloms, nusėda asmeninėse vyriausybės narių bankų sąskaitose.
Gegužės mėnesį švietimo ministrė Doris Rosas de Mata (Doris Rosas de Mata) teigė, kad "dingo" kažkiek Panamos mokykloms skirtų pinigų, tačiau vyriausybė neigė juos pasisavinusi.
Panamos gyventojų nepasitenkinimą taip pat kelia populistės prezidentės Mireyos Moscoso (Mirėjos Moskoso) administracija. 1999 metų rugsėjį į valdžią išrinkta M. Moscoso žadėjo pagerinti vidurinės ir žemesnės klasės gyvenimą.
Šalyje didėjant nusikalstamumui, o nedarbui siekiant 18 proc., daugelis rinkėjų mano, kad M. Moscoso nepavyko įgyvendinti neturtingiems žmonėms duotų pažadų užtikrinti geresnį išsilavinimą, medicinos apsaugą bei darbo vietas. 2,8 mln. gyventojų turinčioje Panamoje vargingai gyvenantys žmonės sudaro 40 procentų.
"Reuters"-BNS
