Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Alytaus policijos Paieškos skyriaus pareigūnai paskelbė šešiolikmetės Inos B. paiešką. Rajono laikraštyje atspausdinta merginos nuotrauka su lakonišku prierašu, jog ieškomoji šiuo metu gali gyventi Alytuje su dvigubai už save vyresniu draugu Eduardu. Atpažinusiuosius šią merginą ir žinančiuosius jos buvimo vietą prašoma kuo skubiau pranešti policijai.
Yra meilė - užteks ir duonos
Ina į Eduardą atkreipė dėmesį maždaug prieš metus. Išsiskyręs vyriškis gyveno tame pačiame bendrabutyje, kur glaudžiasi ir Inos tėvai. Tiesa, pastariesiems atimtos tėvystės teisės, tad Ina jų kambarėlyje būdavo tik viešnia - jos globa rūpinosi irgi Alytuje gyvenanti močiutė.
Inos neliko nepastebėjęs ir Eduardas. Vis dažniau jiedu "atsitiktinai" susitikdavo, o prasilenkdami ilgėliau nužvelgdavo vienas kitą... Kartą Eduardas ją pašnekino, abu draugiškai nuėjo į kavinę išgerti kavos. Po to buvo dar ne vienas, kaip Ina tvirtina, "draugiškas pašnekesys" ir netrukus Ina šiam vyrukui ėmė jausti "kažką daug daugiau" nei draugystę...
Visą praėjusią vasarą Ina praleido globos namuose. Čion ji pateko po to, kai močiutė atsisakė rūpintis "nesukalbama anūke". Tačiau čia būdama, kaip dabar mergina prisipažįsta, galvojo tik apie vienintelį dalyką - pasimatymą su Eduardu.
- Aš puikiai supratau, kad auklėtojos neleis su tiek daug metų vyresniu vyru draugauti, todėl pradėjau joms meluoti, - atvirai pasakojo Ina. - Paprašydavau, kad trumpam išleistų pas draugę, o susitikdavau su Eduardu.
Apie šešiolikmetės Inos ir 32 metų Eduardo meilę netrukus sužinojo ir globos namų darbuotojos, ir jos močiutė. Pastaroji anūkę suviliojusį "senį" kėsinosi net apkulti - kad atstotų nuo jaunutės mergaitės. Tačiau poros išskirti nepavyko. Inos nuo Eduardo nepajėgė atplėšti ir globos namų vadovai - mergina neslėpė esanti iki ausų įsimylėjusi. Na, o kai Ina išgirdo šnekas, kad bus perkelta į kito rajono globos namus, toliau nuo mylimojo, staigiai susirinko savo daiktus ir pabėgo pas Eduardą.
Myliu, noriu, negaliu!
- Aš tiesiai pasakiau: pas mane jums vietos nebus, - nervindamasi kalbėjo Užupiuose gyvenanti Eduardo motina Veronika. - Kam tie nemalonumai su policija, su globos namų vadovybe?
Tiesa, ponia Veronika užsiminė globos namų gyventojos ieškoti atvykusių policijos pareigūnų prašiusi porelę palikti ramybėje ("mačiau, kad kitaip nebus"), tačiau prieš sūnų ir kol kas ne itin mielą būsimą marčią norėjusi atrodyti griežta. Kiek pamąsčiusi Eduardo motina prisipažino mergaitės gailinti - ir pati, girdi, augusi vaikų namuose, žinanti, koks juose verda gyvenimas...
- Iš pradžių aš jos gražiai prašiau - pagailėk sūnaus, nepridaryk jam bėdos, - prisiminė ponia Veronika. - Ji į bet kokį mano prašymą atsakydavo vienu ir tuo pačiu: "Aš jį labai myliu..." Kaip toj dainoj "Myliu, noriu, negaliu..."
Kai nepadėjo gražios kalbos, Veronika sakė Iną piktai apibarusi, išvadinusi viešai neskelbtinais palyginimais. Nepilnametei visa tai - lyg vanduo nuo žąsies...
Na, o neseniai Eduardas su Ina išsinuomojo Alytuje bendrabučio kambarėlį. Vyriškis turi darbą, neblogai uždirba, tad pinigų pakanka ir paties reikmėms, ir dviejų vaikelių iš pirmosios santuokos paramai, ir mylimajai išlaikyti. Kai aistros nurims, Ina planuoja tęsti mokslus dešimtoje klasėje.
- Jis, žinokit, labai geras, tvarkingas, nuoširdus, labai daug padeda, - Ina vardijo gerąsias mylimojo puses. - Ir koks gražus, atrodo labai jaunai!
Mergina prisipažino, kad tai tikrai ne trumpalaikis susižavėjimas. Ina su Eduardu pasiruošusi praleisti visą gyvenimą. O jei po kokių dešimties metų pamils kitą dailų vyrą, jaunesnį už Eduardą?
- Niekada apie tai negalvojau, - lyg kirviu nukirto įsimylėjusi mergina.
- O kaip aš ją galėjau atstumti, išvaryti? - sugrįžęs iš advokato konsultacijos stebėjosi ir Eduardas. - Kaip jausčiausi, jei ji po to kur lauke sušaltų ar nusižudytų... Aš jai ne tik mylimas žmogus - ir kaip tėvas! Artimiausiu metu susituoksime...
Tokių merginų - ne viena
Alytaus vaikų globos namų direktorius Romutis Žebuolis "Akistatos" korespondentei patvirtino su globotine Ina turįs labai daug vargo. Graži juodaplaukė panelė, pasirodo, iš globos namų pabėgusi ne pirmą kartą - kiek dėl to sudarė rūpesčių ir namų darbuotojams, ir policijai! Pasak R. Žebuolio, socialinės darbuotojos ir jis pats su Ina kalbėjosi galybę kartų, tačiau niekas nepadėjo. Mergelė ir toliau kūrusi visokiausias istorijas, meluodavusi - kad tik ištrūktų į pasimatymą su į tėvus tinkančiu vyriškiu.
Didžiausia bėda, anot direktoriaus, ta, kad tokių panelių globos namuose - ne viena. Išlekia, bastosi nežinia kur ir nežinia su kuo, kol patenka Paieškos skyriaus pareigūnams į rankas ir sugrąžinamos atgal. Ne vienai po tokių "laisvadienių" prireikia venerologų ar ginekologų pagalbos, tačiau nė kiek nemąstančių, į seksą pasinešusių paauglių sveikatos problemos, kaip matyti, nė kiek nejaudina.
Neapsikentęs dėl Inos ir jos draugo savivaliavimo globos namų direktorius kreipėsi į prokuratūrą, kad ištirtų nepilnametės buvimo vietą bei dingimo aplinkybes ir nustatyta tvarka nubaustų ją priglaudusį suaugusį vyriškį. Kaip sakė prokurorė Asta Vailionienė, artimiausiu metu toks tyrimas bus pradėtas. Bus aiškinamasi, ar nepilnametė pas tą vyrą nelaikoma prievarta (ar neapribota jos laisvė), ar nėra tvirkinama, seksualiai išnaudojama, prievartaujama ar kitaip skriaudžiama. Jei ką tik išvardyti įtarimai nepasitvirtins, baudžiamoji byla nebus keliama.
Bėglės nemėgsta moralų
Prieš kurį laiką iš Jonavos vaikų globos namų buvo pabėgusios trys paauglės Jūratė: (14 m.), Sandra (14 m.) ir Kristina (15 m.). Tą dieną panelės buvo išėjusios į kino teatrą, o po kino paprašė leisti susitikti su vienos iš jų draugu. Prapuolė kaip į vandenį... Į bėglių paiešką įsitraukė ne tik globos namų darbuotojos, rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba, bet ir Jonavos bei aplinkinių rajonų policijos pareigūnai. Buvo gauta informacijos, kad trijulė linksmai leidžianti laiką su nekokios reputacijos vyriškių kompanija, kad paauglės ir girtaujančios, ir seksualiai išnaudojamos. Pareigūnai jų pėdsakus aptiko Raseinių rajone, po to - Kėdainiuose. Bėglių ilgai nepasisekė surasti, nes jos šioje srityje, kaip sakoma, buvo patyrusios - iš globos namų pabėgusios jau bene ketvirtąjį kartą! Prieš tai Jūratė, Sandra, Kristina ir dar dvi globotinės buvo prapuolusios kelios savaitės iki paskutiniojo pabėgimo - visas jas pareigūnai surado landynėje girtaujančias su iš kalėjimų grįžusiais asmenimis.
Šiuo metu iš penkių bėglių globos namuose gyvena tik viena nepilnametė. Prieš keletą dienų auklėtojos ir draugės atšventė šios merginos 17-ąjį gimtadienį. Pasak globos namų direktorės Emilijos Markucevičienės, gimtuvininkė, atrodo, jau surimtėjo, ir pati stebėjosi, kaip pernai, tarsi apimta gaujos instinkto, "taip kvailai" pasielgusi, pabėgusi su draugėmis iš globos namų.
Dar viena, anot direktorės, didelė bėda yra tai, jog pagal šiuo metu galiojančius įstatymus be nepilnametės sutikimo neįmanoma ją nuvesti pas ginekologą. O jei "gastroliantė" į globos namus atneš kokią užkrečiamą ligą, o jei taps nėščia? Prisieina gražiai ir kantriai tokioms įrodinėti, pasakoti, aiškinti. Beje, ne bet kaip - tokios panelės moralų ir griežtesnio tono labai nemėgsta...
Jonavos vaikų globos namų direktorės Emilijos Markucevičienės įsitikinimu, didžiausią vaidmenį paauglių elgesiui ir moralinių vertybių susiformavimui vaidina tėvų pavyzdys ir genai. Ko esą norėti, jei asocialiose šeimose augusios mergaitės nuo mažų dienų matė girtų tėvų orgijas, atvirą seksą, paleistuvystę ir gal net pačios buvo ne kartą patyrusios seksualinį išnaudojimą - paaugusios jos elgsis lygiai taip pat. Neretai pasitaiko, jog ir nuo gimimo augusios valdiškuose namuose paauglės mergaitės (dažniausiai apie 14-15 gyvenimo metus) pradeda staigiai keistis, tampa nesuvaldomos, nesutramdomos. Deja, su genais nepakovosi - pirmą vietą tokios merginos jausmuose visada užims instinktas... Blogiausia esą tai, kad patys tėvai nesuvokia, kad jų vaikai blogai elgiasi! "Duktė rūko? Na ir kas čia tokio? Geria? Argi čia blogai? Mylisi su vaikinais? Vaje, aš irgi tokia buvau - tai jau bus atsigimus į mane..." - štai tokius džiaugsmingus nusistebėjimus dažnai tenka išgirsti globos namų darbuotojoms...
Sunku, bet pas mylimąjį...
Daug problemų dėl įsimylėjusios nepilnametės neseniai turėjo ir vienos Pakruojo rajone veikiančios valdiškos globos įstaigos darbuotojai. Prastos psichinės sveikatos Jurgita taip artimai "susikukavo" su vienu vyruku, kad dėl jo visai pametė galvą. Ko nedarė socialinės darbuotojos ir rajono Vaikų teisių apsaugos tarnyba - visos pastangos nuėjo perniek. Kadangi, Jurgitos įsitikinimu, valdiškoje globos įstaigoje buvo slopinami jos karšti jausmai mylimam žmogui, valstybės pilnai išlaikoma mergina pareiškė norą išeiti gyventi kitur. Vaikų teisių apsaugos tarnyba išrūpino Jurgitai vietą Paramos namuose, prikalbino stoti mokytis į Radviliškio profesinio rengimo centrą, įgyti profesiją, tačiau Jurgitai niekas nerūpėjo - tik buvimas su mylimuoju. Kadangi šiai panelei greitai suėjo 18 metų, socialinės darbuotojos daugiau ja rūpintis neturėjo teisių. Pasijutusi laisva Jurgita apsistojo pas kaime gyvenantį draugą, kuris, deja, irgi niekur nedirba, neturi jokių pajamų, gyvena itin skurdžiai. Jei Jurgita būtų pasinaudojusi valstybės teikiama parama našlaičio statusą turintiems asmenims (tokia buvo ir Jurgita), ji dabar būtų turėjusi ir savo būstą, ir kuklias kasmėnesines pajamas. Deja, tai merginai nė kiek nerūpėjo... O dabar, rajono savivaldybės socialinių darbuotojų turima informacija, Jurgita ir jos mylimasis verčiasi labai sunkiai, gyvena šaltyje, pusbadžiu. Užtat sotūs meile!
Nimfomanija paplitusi visame pasaulyje
Pasak kauniečio psichiatro psichoterapeuto Ramučio Kazlausko, galima įtarti, jog daugumai dar paauglystėje giliai paneriančių į seksualinį gyvenimą, tai yra turinčių padidėjusį lytinį potraukį mergaičių būtų galima diagnozuoti nimfomanijos sindromą. Šis sindromas esą pasireiškia ne tokiam mažam skaičiui jaunų merginų, tačiau jos paprastai to nelaiko sveikatos sutrikimu ir į medikus nesikreipia. O vis dėlto tai yra gana rimta organizmo patologija, kurią, anot gydytojo psichiatro, reikia kompleksiškai gydyti, o ne manyti, jog, pavyzdžiui, paauglei per didelį lytinį potraukį nuslopins diržas ar griežtesnis auklėjimas. Tokios merginos, gydytojo žodžiais, nemano, kad padidėjęs lytinis potraukis yra negerai, nesuvokia, kad pamina moralės ir dorovės normas. Jos visai nekreipia dėmesio į tai, jog aplinkiniai ima klijuoti nepadorias etiketes, rizikuoja apsikrėsti venerinėmis ligomis, tapti lytiniu keliu plintančių ligų nešiotojomis. Nimfomanės, anot psichiatro-psichoterapeuto, gali lytiškai suartėti ir su mažai pažįstamais, asocialiais, degradavusiais asmenimis, gerokai už save vyresniais vyriškiais.
Nimfomanija, anot gydytojo, dažniausiai pasireiškia dėl organinio pobūdžio smegenų sutrikimų (traumų pasekmės, įgimtos patologijos), hormonų veiklos sutrikimų ar genetinių (paveldimų) apsigimimų. Būtent genetines nimfomanijos pasireiškimo priežastis pašalinti yra sunkiausia.
Nimfomanijos sindromas, kaip teigė gydytojas psichoterapeutas, sutinkamas visose pasaulio šalyse, tarp įvairiausių visuomenės sluoksnių. Dažniausiai toks sindromas pradeda reikštis paauglystės amžiuje, todėl tokių mergaičių motinos, pastebėjusios per ankstyvą dukterų domėjimąsi priešingos lyties atstovais, apskritai seksualiniu gyvenimu, turėtų nedelsdamos tuo susirūpinti, kreiptis pagalbos į psichoterapeutus, seksologus. Mat kuo anksčiau išsiaiškinamos nimfomanijos priežastys, tuo mažiau nesusipratimų pasitaiko ateityje. Į valstybės globą patekusiomis padidėjusį seksualinį potraukį turinčiomis merginomis, deja, neretai pasirūpinti būna jau per vėlu...
