Sigitas STASAITIS
Maniakiško braižo žmogžudystės Pakruojo rajono vienkiemiuose prasipylė šiemet pavasarį. Balandį savo namuose rastas mirtinai sumuštas J. Jonaitis. Gretimame vienkiemyje dienas stūmęs senukas J. Marcinkėnas (90 m.) apsiginklavo, o jo senutė E. Keršaitė (80 m.), blogos nuojautos kankinama, pasiruošė įkapes. Nepraėjo nė trys mėnesiai, kaip J. Marcinkėnas su E. Keršaite rasti negyvai užtalžyti. Išgirdusi, jog žmogžudys ir vėl nesurastas, E. Žiburienė (65 m.) iš Rimšonių vienkiemio ėmė dejuoti, jog dabar jos eilė. Ir jos moteriška nuojauta neapgavo - naktį žudiko ranka pravėrė ir E. Žiburienės namelio duris... Visi trys vienkiemių užpuolimai aplink Petrašiūnus, visos keturios žmogžudystės panašaus keisto braižo, gal todėl teisėsaugininkams niekaip nesiseka nieko apkaltinti, nors įtariamasis ir vėl yra. Petrašiūnų apylinkėse neabejojama, jog maniakas yra iš vietinių. Dabar rajone vakarais anksčiau užsirakinamos durys, prieš užmigdami nuošalių sodybų gyventojai baugščiai įsiklauso į naktį - kieno dabar eilė? Kartu su teisėsauga jam ant kulnų lipa ir "Akistata" - korespondentas surado policijai nežinomą liudytoją, mačiusį pas E. Žiburienę sėlinančią juodą žmogystą.
Baimė į Petrašiūnų apylinkes atsėlino šiemet pavasarį. Akmenėlių kaime gyvenęs Juozas Jonaitis balandžio mėnesio naktį buvo namuose užpultas ir žiauriai sumuštas. Gal dėl to, kad senų žmonių užpuolimai vienkiemiuose Lietuvoje šiandien tapę įprastu dalyku, gal dėl to, kad J. Jonaitis rastas dar gyvas, įvykis visuomenėje nesukėlė didelio rezonanso, laikraščiai apie tai beveik nieko nerašė. Po kelių dienų senukas ligoninėje mirė, kriminalistų tyrimą atvesdamas į aklavietę. Tikėtina, jog žmogžudys pasijuto nenubaudžiamu, todėl po trijų mėnesių naktį surengė dar šiurpesnį išpuolį - iš karto nužudė jau du žmones.
Juozas Marcinkėnas (90 m.) su Elzbieta Keršaite (80 m.) gyveno visai netoli Akmenėlių esančiame Uošo vienkiemyje. Namas be elektros, be telefono, netoli miško, todėl senukai priprato būti apvaginėjami - dingdavo paukščiai, indai, namų rakandai. Prieš porą metų kažkokie vyrai iš Pakruojo J. Marcinkėnui parvežė grūdus. Pastebėję, jog neprimatantis ir neprigirdintis Juozas turi pinigų (senukas buvo taupus, bet ne šykštus, už paslaugas visada atsilygindavo) netrukus vėl atvažiavo ir apiplėšė. Šiemet kovo 27-ąją nusenusius žmones dar kartą apiplėšė čigonai. Jie į vienkiemį atburzgė lengvuoju automobiliu, siūlė pirkti padėvėtų drabužių. Išsirinkęs kelnes Juozas neatsargiai pravėrė piniginę. Pamatęs pluoštelį banknotų vienas čigonas išvertė akis ir nebesusilaikė - Elzbietą brutaliai nustūmė, o J. Marcinkėnui taip vožė ranka, kad net akiniai sudužo. Atėmęs piniginę su 270 litų nedorasis čigonas netrukus buvo sugautas ir teisiamas, tačiau ekspertai jį pripažino nepakaltinamu. Po to J. Marcinkėnas įsigijo dujinį pistoletą ir apsiskelbė iš paskutiniųjų ginsiąs savo sodybą, kambaryje pasidėjo šakes. O nusilpusių akių Elzbieta ruošėsi mirčiai - dukterėčioms iš Šiaulių pensininkė pasiguodė nuolat jaučianti banditų dėmesį, net parodė iš kurios pusės niekadėjai ateina. Dukterėčioms įdavusi pinigų laidotuvėms, senutė paaiškino, kad savo bute Petrašiūnuose yra pasiruošusi įkapes, ją laidoti prisakė netoliese Pamūšyje.
Liepą po atlaidų vietinė laiškininkė dviračiu J. Marcinkėnui atvežė laišką - šaukimą į teismą, kuriame senukas turėjo liudyti sugauto plėšiko byloje. Durų niekas nepravėrė, tad užkišusi laišką paštininkė atmynė kitą, dar kitą dieną. Visą laiką užrakintos durys moteriškei sukėlė įtarimą, tad dėl drąsos pasikvietusi savo pusseserę paštininkė jos užėjo į namą. Po akimirkos moterys cypdamos išgriuvo lauk ir nuskuodė šauktis policijos. Pareigūnai rado slogų vaizdą: Elzbieta gulėjo ant aslos uždaužyta pagaliu. Užmuštas J. Marcinkėnas tįsojo kieme už tvoros. Pensininkų namai buvo apversti, tačiau neapvogti: pareigūnai rado ir dviratį, ir benzininį pjūklą, ir net santaupas silkių dėžutėje. Dabar kalbama, jog žudiko būta nenormalaus, greičiausiai maniako: nesusirinkęs daiktų, pinigų jis paliko savo kepurę (joje aptikta plaukų) bei žudymo įnagį - lazdą. Po žmogžudystės nusikaltėlis turėjo mažiausiai savaitę atsikvošėti, galėjo ne kartą sugrįžti į tuščią vienkiemį ir paslėpti įkalčius, tačiau kažkodėl to nepadarė. Pakruojo kriminalistai nusivarė nuo kojų, buvo sulaikę įtariamąjį, tačiau jis pateikė alibi, ir suimtąjį teko paleisti. Po trijų mėnesių nauja tragedija.
Elena Žiburienė sovietmečiu dirbo Šiaulių vykdomajame komitete ekonomiste. Prieš septynetą metų šiaulietė atsikraustė į Rimšonių vienkiemį, stovintį ant susigrąžinto senelių žemės lopelio. Inkstais negaluojantis E. Žiburienės vyras Jonas dažniausiai gydydavosi Šiauliuose, todėl visas ūkis laikėsi ant Elenos pečių. Pensininkės rankose darbas tirpte tirpdavo, prireikus moteriškė užšokdavo ant arklio ir raita tvarkydavo reikalus. E. Žiburienė ne tik augino visą būrį naminių gyvulių, dešimtis bičių šeimų, bet ir sugebėjo šalia vargano griūvančio močiutės namelio susiręsti gražų dviejų aukštų murinuką. Dieną sodyboje gražu, o naktį nyku, nes aplink dykynė bei dunksantys Petrašiūnų skaldos gamyklos siluetai. Naktimis vienišą moterį apimdavo baimė - ji įsigijo medžioklinį šautuvą, kartais nenakvodavo namelyje, o apsiginklavusi lipdavo daržinėje ant šieno. Deja, atsargumas mažai padėjo.
Ankstų pirmadienio rytą Petrašiūniškiai Virgilijus Molis bei Vitalijus Bulaitis atvyko į E. Žiburienės vienkiemį, kad užbaigtų, kaip pažadėję, dengti mūrinuko stogą. Slaptavietėje sandėliuko, kur statybininkai laikė savo drabužius bei įrankius, rakto nebuvo, o ant namo durų kabojo spyna. Vyrai ją pajudino, spyna, pasirodo, buvo neužrakinta. Pravėrę duris V. Molis su V. Bulaičiu pakraupo kambaryje aptikę prie lovos susmukusį E. Žiburienės kūną.
Po ketvirtosios žmogžudystės Pakruojo kriminalistams padėti gaudyti maniako atvyko sekliai net iš Vilniaus. Netrukus Pakruojyje įvyko kriminalistų bei prokurorų pasitarimas. "Akistatos" žiniomis, pareigūnai konstatavo, jog ketvirtosios žmogžudystės braižas labai panašus į pirmų trijų - moteris užmušta gelžgaliu smogiant į galvą. Grumtynių pėdsakų nerasta, todėl įtariama, jog Elena pažinojo žudiką. Ir vėl nepavogti vertingi daiktai - pavyzdžiui Elenos auksinis žiedas. Moteris nužudyta naktį į pirmadienį, nes savaitgalį pas ją viešėjo panevėžietis brolis.
- Kol petrašiūniškis Zenonas Šoblinskas sėdėjo už kaimyno nužudymą, čia tokių dalykų nebūdavo, - "Akistatos" korespondentui dėstė keli aplink Petrašiūnus gyvenantys kaimiečiai. - Už tai, kad mes pasakome savo nuomonę, prašom neminėti pavardžių - kas žino, ar policija sugaus maniaką, ar jis neatsėlins keršyti?
Pavažinėjęs po apylinkės vienkiemius žurnalistas rado ir liudytoją. Vienas berniukas, kurio vardo dėl jo saugumo negalime minėti, ankstų šio pirmadienio rytą ėjo pas kaimynus pieno.
- Buvo apie pusė šeštos ryto, - pasakojo vaikas. - Staiga žiūriu - keliuku į Elenos sodybą pasuko žmogysta su juoda striuke. Labai išsigandau, pasislėpiau už krūmiukų, tad jis manęs nematė. Niekam apie tai, ką mačiau, nepasakojau, nes labai bijau!
Žmonės taip pat porino, jog Z. Šoblinskas prieš porą dienų buvo aktyviai gaudomas, policija jo namuose surengė pasalą. Įtariamasis tądien - žmonės matė - važinėjosi su taksi.
Iš kur pas bedarbį Z. Šoblinską pinigai taksi, ar jis sugautas, ar ruošiamasi pareikšti kaltinimą - žmogžudystės tyrimui vadovaujanti Pakruojo rajono prokuratūros vadovė A. Mikalauskienė atsisakė tai pranešti "Akistatai". Pareigūnų atsargumas suprantamas - nutekėjusi informacija gali pasitarnauti žudikui.
o kol pareigūnai tikrina versijas bei renka įkalčius, vienkiemių aplink Petrašiūnus gyventojai svarsto kieno dabar eilė. Arčiausiai velionės E. Žiburienės su savo šeima gyvena Antanas Jonaitis. Kai buvo žudoma kaimynė Antanas nieko nematė ir negirdėjo. Padvejojęs jis sakė nebijąs, o štai A. Jonaičio žmona pasiguodė, kad gal dabar jau ir jų eilė...
Autoriaus nuotr.
E. Žiburienė taip ir nespėjo persikelti į savo naująjį namą, žudikas ją užklupo juodoje močiutės pirkioje.
(Ziburien.jpg)
Artimiausi nužudytosios kaimynai Jonaičiai nuogąstauja - gal dabar jų eilė?
(Jonait1.jpg, Jonait2.jpg)
