Nesibaigianti motinos rauda
rena ZUBRICKIENĖ
Neseniai Italijoje nutrūko marijampoliečio Romualdo Baryso (42 m.) gyvybė. Janina Barysienė (70 m.), gyvenanti Bartninkų kaime (Vilkaviškio r.), palaidojo jau trečią, ir kartu paskutinį, savo sūnų. Iš 4 užaugintų Janinos vaikų teliko duktė Roma (48 m.), gyvenanti atskirai. Gedinčios motinos sielvartą didina jos įsitikinimas, kad sūnus Romualdas buvo ne eismo nelaimės, o jos įtariamo smurto auka. Kodėl nelaiminga mama netiki oficialiai skelbiama tiesa?
Įtarimai - dėl keisto bendravimo
Romualdas Barysas su savo šeima - jaunesne žmona Birute ir dviem mažamečiais vaikučiais (tai buvo antroji vyriškio santuoka) - gyveno Marijampolėje. Gyvenime ne tik šilto ragavęs vyras pastaruoju metu buvo tarsi pakeitęs ankstesnį savo gyvenimo būdą: turėjo neblogą vairuotojo darbą ir nemenkų planų. Jis ką tik buvo oficialiai susitvarkęs bažnytinius dokumentus dėl pirmosios santuokos, kuri žlugo, anuliavimo ir ketino bažnyčioje sutvirtinti santuoką su Birute, su kuria gyveno apie 4 metus. Taip pat ruošėsi įsigyti namą ir persikraustyti iš buvusiame prastos reputacijos bendrabutyje turėto buto. Anot Birutės, vadinasi, abu buvo nusiteikę kurti bendrą ir laimingą ateitį.
Romualdo motina įsitikinusi, kad tokie marčios Birutės pasakojimai - tik apgaulė. Esą pora nelabai sutarė - apie tai motinai buvo prasitaręs pats Romualdas. Tiesa, jis džiaugėsi geru darbu - tik ne šeimos šiluma. Motinai keista, kad pastaruoju metu sūnus su ja vis mažiau bendravo: jiedu buvo visai nesimatę apie pusantro mėnesio, rečiau pasikalbėdavo ir telefonu. Kartą sūnaus telefonu atsiliepęs kažkoks vyras ir nieko nepaaiškinęs. Vėliau, paskambinus Romualdui, telefonu išvis niekas neatsiliepdavo. Dėl to sunerimusi motina pati nuvyko į Marijampolę pas sūnų, tačiau bute nieko nerado. Blogą nuojautą dar labiau sustiprino sutiktos Romualdo kaimynės žodžiai, kad minėtame bute vyriškis esą nebegyvena jau porą savaičių. Kitą dieną motina sūnaus bute vėl nieko neaptiko, o jo ir marčios telefonai buvo išjungti.
- Sužinojau, kur galėtų būti marti Birutė, ir nuskubėjau pas ją į turgų, kur ji prekiavo, - pasakojo J. Barysienė. - Marti sakė, kad šeimoje viskas gerai. Lyg ir šiek tiek nurimau. O po 10 dienų dukra man pranešė, kad Romualdo nebeturime - žuvo per avariją Italijoje. Man sunku patikėti - juk aš net nežinojau, kad jis vyko į tą Italiją! O anksčiau, būdavo, jis paskambindavo man net tada, kai važiuodavo į Klaipėdą ar kitą tolimesnį Lietuvos miestą. Jis - profesionalus vairuotojas, todėl žinojo, kad visada dėl jo jaudindavausi.
Negalėdama suprasti, kodėl sūnus leidosi į tolimą kelionę nieko jai nepranešęs ir kodėl pastaruoju metu keistai su ja bendravo, J. Barysienė įsitikinusi: kažkas čia ne taip...
Sprogusios padangos auka
Anot Romualdo žmonos Birutės, jiedu į neplanuotą kelionę leidosi su Birutės pussesere ir broliu Jonu. Šis - jaunas kunigas, Italijoje turėjęs reikalų dėl savo studijų. Buvo nutarta, kad kunigo dalykinė kelionė kitiems jos dalyviams gali pasitarnauti kaip trumputės šaunios turistų atostogos. Ketvertas važiavo Romualdo automobiliu. Vairavo pasikeisdami.
Italijoje, Bentivoglio autostradoje, kai automobilį vairavo kunigas Jonas, staiga įvyko avarija: sprogus padangai, mašina tapo nebevaldoma ir vertėsi nuo kelio. Ant užpakalinės sėdynės sėdėjęs ir miegojęs Romualdas išlėkė per automobilio langą ir patyrė, kaip netrukus paaiškėjo, sunkias traumas. Kiti avarijos dalyviai atsipirko tik išgąsčiu ir nesunkiais sužalojimais. Buvo rytas - ką tik prasidėjusi darbo diena. Beveik valandą Romualdas dar buvo gyvas ir net kalbėjo - žmonai skundėsi, kad jam esą lūžo koja. Vežamas į medicinos įstaigą vyras mirė. Kaip rašoma Italijoje užpildytuose oficialiuose dokumentuose, kuriuos į Lietuvą kartu su žuvusio vyro palaikais parsivežė jo žmona Birutė, nelaimėliui buvo smarkiai sužalota krūtinės ląsta ir pažeisti vidaus organai.
Žuvusiojo motina Janina Barysienė kruopščiai perskaitė parvežtus kelis dokumentus. Viename jai įstrigo 2 grafos, dar labiau sustiprinusios įtarimus, kad marti ir jos brolis kunigas, per avariją vairavęs automobilį, gedinčiai motinai arba sako netiesą, arba kažką slepia. Grafoje "Mirties priežastis" išvis nėra jokio įrašo, tarsi ji galutinai dar būtų nenustatyta, o grafoje "Šeimyninė padėtis" užrašyta: "Nežinoma".
- Kaip suprasti tokį įrašą, jeigu Birutė aiškina Italijoje visą laiką buvusi kartu su Romualdu? - negali suvokti Janina Barysienė. - Negi ji nesugebėjo paaiškinti, kad Romualdas vedęs ir ji yra jo žmona? Juk Birutės brolis kunigas tikrai turėjo viską suprasti. Todėl man lenda įkyri mintis, kad marti kartu su Romualdu galėjo ir nebūti. Be to, man nesuprantama, kodėl reikėjo skubiai pristatyti sūnaus automobilį į sąvartyną Italijoje, jeigu, kaip sakė Birutė, jis po avarijos nebuvo virtęs metalo laužo krūva? Štai kokių yra mįslių, kurios ir neleidžia man nurimti.
Birutei tokie anytos įtarinėjimai - tik gniuždantis įžeidimas. Moteris, irgi skaudžiai išgyvenanti vyro netektį, po kurios sudužo visos svajonės ir našlė liko viena su dviem mažyliais, linkusi manyti, kad lemiamu momentu, svetimoje šalyje pildant dokumentus, jos galėjo nesuprasti Italijos pareigūnai arba darbą ne iki galo kruopščiai atlikę vertėjai. O saugoti mašiną užsienio aikštelėse ir gabentis ją į namus būtų buvę labai brangu.
Dėl antrojo skrodimo - problema
Žuvusio Romualdo palaikai buvo dar nepargabenti į gimtinę, kai jo motina, remiama savo vienintelės likusios dukters, apsisprendė, jog Lietuvoje turi būti atlikta antroji mirusiojo ekspertizė (skrodimas). Jai atrodė, kad, to pageidaujant, užteks pristatyti velionio kūną į Marijampolės teismo medicinos ekspertizės poskyrį ir už oficialiai sumokėtą atlygį bus atliktas išsamus lavono tyrimas mirties priežasčiai ir galimoms smurto žymėms nustatyti (arba jas paneigti). Tačiau Marijampolės teismo medicinos ekspertai paaiškino, kad jie neturi teisės skrosti lavoną neturėdami teisėsaugininkų siuntimo. Jeigu ir atliktų tokį lavono tyrimą, jų išvadų nebūtų kur dėti - neoficialus dokumentas tiktų tik gedinčiosios nuotaikoms patvirtinti arba jas pakeisti.
J. Barysienė iškart apsilankė policijoje. Čia išklausyta moteris buvo nusiųsta į prokuratūrą. Abiejose įstaigose buvo tas pats atsakymas: duoti leidimą antrajai lavono ekspertizei nėra jokio pagrindo, nes pasitikima Italijos specialistais. Gedinčiai motinai buvo paaiškinta: jeigu ji turi rimtų argumentų, kurie ir pareigūnams sukeltų dvejonių dėl galbūt buvusių kitokių vyriškio mirties aplinkybių, tereikia rašyti prašymą, kad šis klausimas būtų apsvarstytas ir vienaip ar kitaip išspręstas.
Garbaus amžiaus J. Barysienė prašymo tą minutę nepateikė, nes sudvejojo, ar sugebės pati surašyti visus savo argumentus, kad jie įtikintų prokurorus. Netrukus, jau pargabenus sūnaus palaikus, teko gyventi laidotuvių rūpesčiais, gedėti prie karsto, dar ir dar kartą kalbėtis su marčia, jos broliu Jonu, beje, jau turinčiu karčios eismo nelaimių patirties.
Vienintelis kelias - ekshumacija
Palaidojusi sūnų J. Barysienė negali nurimti toliau kankinama įtarimų. Dabar moteris gailisi paskubėjusi palaidoti Romualdą ir tikina pasiryžusi jo palaikų ekshumacijai (iškasti juos ir papildomai tirti).
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vadovas Rimas Bradūnas "Akistatai" patvirtino, kad minėtu atveju siuntimas antrajam lavono tyrimui nebuvo duodamas, nes nebuvo abejonių apimtos moters prašymo su rimtais argumentais - buvo tik pokalbis.
- Bet jeigu teismo medicinos ekspertas ir be siuntimo būtų atlikęs tą tyrimą ir aptikęs smurto žymių bei informavęs mus, būtume iškart pradėję savo tyrimą dėl R. Baryso mirties aplinkybių, - sakė R. Bradūnas, negalėdamas paaiškinti, kaip vis dėlto galėjęs vykti skrodimas be teisėsaugininkų leidimo.
Patarimo, kaip žmonėms elgtis panašiais atvejais, "Akistata" kreipėsi į Vilniuje dirbantį nepriklausomą teismo medicinos ekspertą profesorių Antaną Algirdą Garmų. Labai patyręs specialistas nustebo, kad garbaus amžiaus moteris buvo palikta kankintis ne tik dėl gedulo, bet ir dėl apnikusių dvejonių. Juk esą papildomų ekspertizių prašoma ne kasdien.
- Žinoma, nereikia menkinti užsieniečių ekspertų darbo arba manyti, kad jie tyčia kažko nematė ar kažką nuslėpė, - kalbėjo profesorius. - Bet juk gyvenime būna visokių "cirkų". Ir mano patirtis parodė, kad pakartotinės lavono ekspertizės kartais išduoda padarytą nusikaltimą, nors prieš tai buvo kalbėta tik apie nelaimę. Be prokurorų leidimo ir aš nedaryčiau skrodimo, bet dvejonių kankinamiems žmonėms reikia išbandyti visus galimus kelius. Jeigu Marijampolės prokuratūra nematė reikalo duoti leidimą skrodimui, tai reikėjo kreiptis į Kauno apygardos prokuratūrą. Jeigu ir ši būtų laikiusis marijampliečių sprendimo, reikėjo vykti į Generalinę prokuratūrą. Aš esu įsitikinęs, kad visos 3 įstaigos nebūtų priėmusios tokio paties nutarimo - būtų pamatyta, kad gedinčioji atkakliai siekia savo, tad gal ir ne be pagrindo. Na, o jeigu visi 3 atsakymai būtų ne gedinčiosios naudai, būtų belikę bent jau ramintis ir guostis, kad nueiti visi įmanomi žingsniai. Tik ar tai - garbaus amžiaus pensininkės jėgoms?..
Profesorius A. A. Garmus linkęs patarti nelaimingai motinai: dar likusi viena galimybė rasti ramybę - reikia samdytis advokatą ir siekti, kad būtų atlikta palaidotojo ekshumacija. Tam irgi reikalingas teisėsaugininkų leidimas, dėl kurio dvejojantys artimieji turėtų kantriai numinti reikiamus kelius, kokie jau paminėti aukščiau.
Nelaimė prikėlė ir praeitį
- Negaliu leisti, kad mano trečio sūnaus mirties aplinkybes gaubtų dvejonės, nes jau nutylėjau, kai mįslingai mirė anie du sūnūs, - ryžtingai kalbėjo J. Barysienė. - Nežinau, koks čia prakeiksmas lydi mano gyvenimą, bet labai norėčiau pagaliau tai sustabdyti.
Janinos pirmagimis sūnus Vytas palaidotas prieš 13 metų. Tuomet jis buvo 37-erių. Liko našlė žmona ir du Vyto vaikai. Oficialiai teigiama, kad Vytas prigėrė vandens telkinyje, prie kurio tą dieną poilsiavo su kaimynu, ką tik nusipirkusiu mašiną, ir savo šeima. Progą turėjusi kompanija vaišinosi ir alkoholiu. Vyto motinai keista, kodėl niekas nematė, kaip Vytas maudėsi ir paskendo. Dar keisčiau, kad ekspertas tuokart oficialiai konstatavo mirtį dėl mechaninio uždusimo ir neoficialiai pasakė Janinai, kad plaučiuose vandens neaptikta. Vadinasi, vandenyje vyras atsidūręs jau nebegyvas. Įvykio tyrimu, ant Janinos, rūpinosi našle tapusi marti, tačiau "niekas taip ir nebuvo ištirta".
Po Vyto mirties praėjus beveik 7 metams, mirė Janinos jaunėlis - Arūnas (buvo 31 m.). Vairuotoju ir statybose dirbęs vyras buvo vedęs, vaikų dar neturėjo. Janina neslepia: sūnus mėgo išgerti, bet, anot jos, degradavęs girtuoklis tikrai nebuvo. O mirė, kaip parašyta mirties liudijime, apsinuodijęs alkoholiu. Arūno motina ir, jos teigimu, dabar jau miręs sūnus Romualdas buvo įsitikinę, kad Arūnas mirė nuo patirto smurto, bet ant mirusiojo kūno aptiktus sužalojimų pėdsakus pareigūnai tuokart įvertino kaip "paties girto vyro daugkartinius susimušimus". Janina tada sulaukė kelių kaimo žmonių raginimo ieškoti teisybės, nes esą buvo liudininkų, žinančių tikrąją tiesą, tik jie bijoję liudyti. Motinai labai apmaudu, kad tokiomis aplinkybėmis mirė buvęs labai gabus, rimtų svajonių turėjęs Arūnas.
Dar apmaudžiau, kad dabar šitaip kalbėti pensininkei tenka apie visus 3 turėtus sūnus.
Janina Barysienė jau 33 metai yra našlė. Po pirmojo vyro mirties ji dar buvo susituokusi su irgi našliu, kuris turėjo sūnų. Berniukas buvo labai prisirišęs prie pamotės. Po poros metų pora išsiskyrė, vyro sūnus liko su tėčiu, bet su buvusia pamote mielai pabendraudavo. Vėliau Janinos posūnį, jau suaugusį vyrą, dirbusį Kauno policijoje, ištiko baisi lemtis: jis irgi žuvo - tapo tragiškos eismo nelaimės auka.
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Janina Barysienė gailisi paskubėjusi palaidoti sūnų, bet yra pasiryžusi sūnaus palaikų ekshumacijai
